Pagal vykdomos aukštojo mokslo reformos nuostatas patys gabiausi šiais metais į aukštąsias mokyklas stojantys abiturientai gaus studentų krepšelius. Visiems kitiems už studijas universitete ar kolegijoje teks mokėti visą aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Dauguma aukštųjų mokyklų, iš jų ir Vilniaus universitetas, jau yra apskaičiavusios ir paskelbusios jų įgyvendinamų studijų programų kainas.

Brangiausios studijos – per 10 tūkst. litų

Vilniaus universiteto Senato komisijos patvirtintos studijų programų kainos labai nedaug skiriasi nuo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu patvirtintų norminių studijų kainų. Visos ŠMM norminės kainos išskirtos į septynias studijų krypčių grupes, iš kurių VU vykdo penkių studijų krypčių grupių studijas. Mažiausiai įkainota grupė yra humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją ir kai kurias kitas programas), taip pat socialinių mokslų studijos (išskyrus sportą, psichologijos ir medicinos studijas). Brangiausios Vilniaus universiteto vykdomos studijos atitinka penktąją studijų krypčių grupę, kuriai priklauso medicinos studijos.

Mažiausia dieninių bakalauro studijų kaina VU yra 4031 litas per metus. Tokią sumą mokės studentai, įstoję į mokamas vietas Istorijos fakultete. Tokia pačia suma įkainotos ir dauguma studijų programų Filosofijos ir Komunikacijos fakultetuose. Tiesa, norintiems studijuoti psichologiją teks mokėti 7922 litus. Komunikacijos fakultete kiek brangesnė yra leidybos studijų programa (4600 litų per metus), o studijos Žurnalistikos institute kainuos 5688 litus.

Nėra pernelyg brangios studijos ir Ekonomikos bei Teisės fakultetuose, taip pat VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Visos studijų programos čia įkainotos 4500 litų per metus. Kiek brangesni mokslai yra Filologijos fakultete. Dauguma programų čia įkainotos 6625 litais. Daugiau teks mokėti tiems, kurie studijuos klasikinę filologiją ar lietuvių kalbos ir užsienio kalbos programą – po 7922 litus per metus. Tokia pat suma – 7922 litai – laukia ir stojančiųjų į Fizikos, Chemijos bei Gamtos mokslų fakultetus. Matematikos ir informatikos fakultete kaina už studijas svyruos nuo 5439 iki 7922 litų.

Pačios brangiausios VU studijos yra Medicinos fakultete. Tiems, kurie už savo lėšas studijuos mediciną, teks mokėti 10 039 litus per metus, o būsimiems odontologijos specialistams net 12 078 litus. Žinoma, šiame fakultete galima rinktis ir pigesnes studijų programas – studijuoti visuomenės sveikatą čia kainuos 7922 litus, o ergoterapijos, kineziterapijos bei slaugos studijų programų kaina yra vienoda – 5439 litai.

Jeigu palygintume pagal 2008 m. stojimo rezultatus išskirtų populiarių ir nepopuliarių VU studijų programų duomenis su šiais metais patvirtintomis šių programų kainomis, pastebėtume įdomią situaciją. Dauguma populiarių programų nėra brangios, jos kainuoja 4500 litų – tai ekonomika, vadyba ir administravimas, teisė, politikos mokslai. Kiek brangesnės populiarios programos yra anglų filologija – 6625 litai ir psichologija – 7922 litai. Įdomu tai, kad už nepopuliarią lenkų filologiją studentui teks mokėti tiek pat, kiek ir už populiarią anglų, o lygiai taip pat nepopuliarios informacinės technologijos, geologija ir hidrogeologija kainuoja tiek pat, kiek ir populiari psichologija. Galima numatyti, kad nepopuliarioms studijų programoms ateina dar sunkesni laikai, nes į jas nelengva bus pritraukti ir krepšelių turėtojus, nekalbant apie studentus, studijuojančius už savo lėšas.

VU orientuosis į krepšelių turėtojus

Lyginant skirtingų aukštųjų mokyklų studijų kainas galima pastebėti, kad tos pačios programos skirtinguose universitetuose kainuoja nevienodai. Pavyzdžiui, vadybos ir verslo administravimo studijų kaina Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Kauno technologijos universitete yra tik 4030 litų per metus, o tai 470 litų skiriasi nuo metinės VU analogiškos programos kainos. Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Pasak VU akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio, komentuoti tokią situaciją yra sudėtinga, nes universitetai nepateikia konkrečios informacijos, kuria vadovavosi nustatydami savo studijų kainas. „Galima manyti, kad kiti universitetai savo sąskaita mažina kainas, siekdami taip konkuruoti su reitinguose aukštesnes pozicijas užimančiais universitetais“, – teigia prorektorius.

Nustatydamas konkrečias studijų programų kainas Vilniaus universitetas orientavosi į Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas normines studijų kainas. „Kuriant šių kainų apskaičiavimo metodiką darbo grupės darbe aktyviai dalyvavo ir VU atstovas – administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna. Tad, mūsų vertinimu, norminės kainos daugmaž atitinka realias studijų programų vykdymo išlaidas“, – teigia J. Galginaitis. Akademinių reikalų prorektorius taip pat pažymėjo, kad kai kurios studijų kainos ateityje dar gali būti peržiūrimos ir koreguojamos – pavyzdžiui, būtina patikslinti ir į kitą finansavimo grupę perkelti Orientalistikos centre įgyvendinamas studijų programas, kurios pagal šiuo metu galiojančią metodiką nepagrįstai yra priskirtos pirmajai, t. y. pačiai pigiausiai, kainų grupei. Panaši kainų stebėsena ir koregavimas turėtų būti atliekami kiekvienais metais.

Paklaustas apie nepopuliarių programų perspektyvą kainų atžvilgiu J. Galginaitis sutiko, kad šių programų ateitis yra miglota. „Galima kalbėti apie natūralią programų atranką, po kurios gali nebelikti nepaklausių programų arba kuri privers programų rengėjus atitinkamai jas peržiūrėti, gal stambinti ir pan. Kita vertus, galbūt nuo 2010 mokslo metų Švietimo ir mokslo ministerija jau ryšis pasinaudoti ir Mokslo ir studijų įstatymo 73 straipsnyje jai suteikta tikslinio studijų finansavimo teise“, – prognozavo prorektorius.

Tačiau J. Galginaitis optimistiškai nusiteikęs laukia šių metų priėmimo rezultatų. Jo nuomone, Vilniaus universitetas turi pagrindo tikėtis, kad studijas Vilniaus universitete pirmiausia rinksis tie abiturientai, kurie baigs mokyklą puikiais rezultatais ir gaus studijų krepšelius. „Didžioji dauguma mūsų studentų tikrai turėtų būti valstybės finansuojami studentai“, – mano akademinių reikalų prorektorius. Jis taip pat viliasi, kad dauguma būsimųjų pirmakursių vertins studijų programas ir aukštąsias mokyklas ne tiek pagal kainas, kiek pagal aukštosios mokyklos teikiamų paslaugų kokybę – pagal tai, kiek kokybiškas ir naudingas yra studijų procesas, kokias mokymosi ir tobulėjimo galimybes aukštoji mokykla realiai suteikia savo studentams.