Vilniaus universitete (VU) gegužės 24–25 d. vyko antrasis iš dviejų Europos universitetų aljanso „Arqus“ darbinių seminarų „Bridging the Green and Digital Transitions“. Renginyje susitiko mokslininkai iš „Arqus“ priklausančių universitetų ir ekspertai iš kitų viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų. Pranešimų temos – nuo klimatui neutralaus miestų poveikio iki kriptovaliutų tvarumo.

Renginį pradėjęs Graco universiteto (Austrija) mokslininkas dr. Holgeris Hoffas pristatė skaitmeninės žaliosios miestų transformacijos (angl. Urban twin transition) koncepciją ir jos sanglaudos su žaliuoju kursu galimybes. Į Europos miestų, kurie turėtų tapti klimatui neutraliais iki 2030 m., šimtuką patenka Vilnius, Tauragė ir dar penki miestai, kuriuose yra įsikūrę „Arqus“ aljansui priklausantys universitetai. Tai – Dublinas (Meinuto universitetas, Airija), Leipcigas (Leipcigo universitetas, Vokietija), Lionas (Liono 1 universitetas, Prancūzija), Paduva (Paduvos universitetas, Italija) ir Vroclavas (Vroclavo universitetas, Lenkija). Miestams, pasirašiusiems Miestų misijos sutartis, bus suteiktas „Mission label“ ženklas, padėsiantis gauti papildomą finansavimą iš ES programų, Europos investicijų banko ir privačių investuotojų. Misijos miestai taip pat naudosis galimybėmis teikti paraiškas tarptautiniams mokslo ir inovacijų veiklos bendradarbiavimo projektams, dalysis patirtimi tarp miestų visose ES šalyse narėse. EK programa „Europos horizontas“ 2023 m. kvietimams investuos 115 mln. eurų į su misija susijusius projektus.

Pasak dr. H. Hoffo, susieta žalioji ir skaitmeninė transformacija turėtų vykti bendradarbiaujant miestų savivaldoms, sutelkiant ekspertus, akademikus ir privataus sektoriaus atstovus ir įtraukiant visuomenę. Šiuo metu tarpuniversitetinę sinergiją skatina aljanso „Arqus“ organizuojamos laboratorijos „Arqus Living Labs“ šiuose trijuose klasteriuose – Dirbtinis intelektas ir skaitmeninė transformacija, Klimato kaita ir žaliasis kursas, Europos paveldas ir identitetas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Remigijus Paulavičius aptarė kriptovaliutų tvarumo perspektyvas. Pranešime teigiama, kad viena didžiausių su bitkoinais susijusių problemų – energijos vartojimas iš neatsinaujinančių šaltinių. Vis dėlto prof. R. Paulavičius mato tvaresnį kriptovaliutų naudojimo būdą. Pavyzdys – 2022 m. rugsėjį antros didžiausios kriptovaliutos – eterio infrastruktūra, įdiegusi programinės įrangos atnaujinimą, pavadintą „Merge“. Šis pokytis susijęs su tuo, kad vietoje anksčiau transakcijų įrašymo eterio blokų grandinėje skaičiavimams naudotos daug energijos reikalaujančios „darbo įrodymo“ (angl. proof of work) metodikos pasitelkta kita – „turimos dalies įrodymas“ (angl. proof of stake).

Renginyje dalyvavusi matematikos ir informatikos profesorė Bogdana Oliynyk iš Kyjivo Mohylos akademijos aptarė savo tautiečių akademikų padėtį karo laikotarpiu. Kyjive, anot jos, per pirmąsias tris gegužės savaites ramios buvo tik keturios naktys. Per visas kitas miestiečiai patyrė rusų atakas. Karo metu nukentėjo ir Mohylos akademija. Vis dėlto daugiausia nuostolių patyrė šalies rytuose ir pietinėse teritorijose įsikūrusios aukštosios mokyklos, esančios arčiau fronto linijos. Pasak prof. B. Oliynik, Ukrainos fronte nekovojantys akademikai patiria nuolatinį fizinį ir emocinį nuovargį, stresą, netikrumą. Daugelis jų yra išsekę dėl miego trūkumo, kadangi puolimai vyksta naktį. Dėl miestuose nuolat sutrinkančio elektros tiekimo jie sunkiai gali naudotis technologijomis.

Renginyje taip pat dalyvavo VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė, kuri pristatė koordinuojamas sritis, susijusias su neutralaus miesto klimato formavimu ir Vilniaus miesto pertvarkos įgyvendinimu siekiant klimato neutralumo mieste iki 2030 m., kaip tai numato minėta Europos Komisijos kuruojama misija „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“.

UAB „Vilniaus planas“ duomenų analitikos ekspertas Eligijus Bujokas pristatė bepiločių orlaivių oro erdvės stebėjimo centro paslaugas. Šio centro pastangomis sostinėje ne tik analizuojamas eismas, bet ir įgyvendinama atliekų konteinerių aikštelių priežiūra: tiriamas atliekų aikštelių užimtumas skirtingais metų laikais, nustatomos perkrautos atliekų aikštelės, probleminiai atliekų konteineriai, prie kurių paliekamos stambiagabaritės atliekos. Dar viena sritis, kurioje naudojami bepiločiai orlaiviai, yra miesto stogų būklės stebėsena. Dronai dideliu tikslumu fiksuoja stogų pažeidimus, jų būklę įvairiais metų laikais. Gaunami itin aukštos kokybės 3D vaizdo modeliai, kuriuose matoma augmenija ar vandens sankaupos, galinčios turėti įtakos stogo būklei.

Susitikime dalyvavęs „Trafi“ kompanijos atstovas Tomas Smagurauskas pranešime „Kaip mobilumas kaip paslauga (MaaS) įgalina mobilumo ateitį“ pasakojo apie „Trafi“ viešojo transporto programėlę ir ją pasitelkiant diegiamus pokyčius Vilniuje bei kituose Europos miestuose. Programėlės tikslas – padėti miesto gyventojams ir svečiams lengviau judėti miesto gatvėmis. Diegiami sprendimai leidžia realiu laiku matyti informaciją apie miesto transportą, įsigyti bilietus, planuoti keliones įvairiomis transporto priemonėmis, atsižvelgiant į individualius vartotojo poreikius tam tikru metu, realiomis aplinkybėmis. Tikimasi, kad „Trafi“ patrauklumas ir funkcionalumas paskatins daugiau miestiečių rinktis tvaresnius judėjimo mieste būdus.

Susitikimo metu taip pat vyko dirbtuvės, kuriose dalyvavo mokslininkai ir kiti tyrėjai. Skaitmeninės žaliosios miestų transformacijos (angl. Urban transition) dirbtuvių dalį moderavo dr. H. Hoffas, o tvarių skaičiavimų (angl. Sustainable computing) – prof. R. Paulavičius. Renginyje dalyvavo per 30 žmonių. Tarp jų – VU Klimato kaitos grupės atstovai bei Hidrologijos ir klimatologijos katedros (CHGF) mokslininkai prof. Egidijus Rimkus, doc. Justas Kažys, dokt. Laurynas Klimavičius, VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (MIF) darbuotojai dr. Ernestas Filatovas, dr. Marco Marcozzi ir dr. Mindaugas Juodis, VU Informatikos instituto (MIF) atstovai prof. Aistis Raudys ir doc. Linas Petkevičius, VU Šiaulių akademijos mokslininkės doc. Laura Šukienė ir doc. Jūratė Valuckienė.

Antrąją renginio dieną VU Mokslo inovacijų departamento Mokslo projektų skyriaus vadovė Anzelma Ūselienė ir „Arqus“ veiklų vadovė dr. Julija Savickė pristatė ateinančius kvietimus programoje „Europos horizontas“ ir „Arqus“ aljanso finansavimo galimybes.

Pirmasis renginys buvo organizuotas Lione. VU organizuotu renginiu siekiama skatinti „Arqus“ universitetų mokslininkų bendradarbiavimą ir tarpdisciplininį požiūrį, integruojantį įvairias mokslinių tyrimų sritis – gamtos mokslus, inžineriją, informatiką, socialinius mokslus ir kt. Dirbtuvės buvo rengiamos siekiant sujungti įvairių disciplinų įžvalgas ir abipusiškai naudingai susieti žaliojo ir skaitmeninio perėjimo mokslinius tyrimus, aptarti galimas bendradarbiavimo idėjas teikiant mokslo projektų paraiškas tarptautinėms mokslinius tyrimus finansuojančioms programoms.

Projekto „Arqus Research and Innovation“ veiklos finansuojamos Europos Sąjungos 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ lėšomis (sutarties Nr. 101017448).