Jau esame įpratę, kad Vilniaus universitetas yra neabejotinas nacionalinių aukštųjų mokyklų reitingo, kurį rengia žurnalas „Veidas“, lyderis. Tačiau neretai kildavo klausimas: o kaip Lietuvos universitetai atrodo pasauliniame kontekste?

Tikslaus atsakymo į jį nebuvo, o štai spalio mėnesį paskelbtas „Time Higher Education – QS“ pasaulio universitetų reitingas tapo akstinu lapkričio 4 d. VU įvykusioje spaudos konferencijoje grįžti prie šio klausimo. Vilniaus universitetas yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, patekusi tarp pirmųjų 600 šio reitingo universitetų.

Žiūrima visapusiškai

Informacija apie Vilniaus universiteto poziciją geriausių pasaulio universitetų 2008 m. reitinge lapkričio 4 d. buvo pristatyta specialioje spaudos konferencijoje. „Būti lyderiu vienoje valstybėje gerai ir malonu, bet įdomu sužinoti, kaip Vilniaus universitetas atrodo pasaulio universitetų kontekste. Buvo daug kalbų, kad visi Lietuvos universitetai blogi, kad nėra kokybės. Šiuose žodžiuose yra tiesos, bet, mano įsitikinimu, ne viskas taip blogai. Todėl mes ir esame labai patenkinti, kad Vilniaus universitetas tapo pirmuoju Lietuvos universitetu, kuris buvo įtrauktas į „Time Higher Education – QS“ pasaulio aukštųjų mokyklų reitingavimo sąrašą“, – pabrėžė VU rektorius akad. Benediktas Juodka.

Apie Vilniaus universiteto poziciją minėtame reitinge plačiau kalbėjo VU strateginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka. Pirmiausia jis pristatė patį „Time Higher Education – QS“ reitingą. Tam buvo skirta dalis spaudos konferencijos. „Šis reitingas yra vienas iš dviejų visuotinai pripažintų reitingų“, – pažymėjo prorektorius. Pasak jo, kita panašaus lygio sistema yra Šanchajaus reitingas, tačiau „Time Higher Education – QS“ reitingavimas labiau remiasi ne universitetų mokslo laimėjimais, o bando įvairiapusiškai įvertinti aukštųjų mokyklų veiklą. J. R. Lazutka pabrėžė, kad reitingo organizatoriai išskiria keturis pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti „pasaulinio lygio universitetas“ – kokybiškas mokslas, kokybiškos studijos, geros universiteto absolventų įsidarbinimo galimybės ir geras universiteto matomumas pasaulyje.

„Time Higher Education – QS“ reitingavimo schema sudaryta iš kelių rodiklių, kurie turi skirtingą reikšmę. „Didžiausią dalį – 40 proc. – reitingo sudaro akademinis ekspertų vertinimas, kai įvairių pasaulio šalių mokslo žmonės prašomi išsakyti savo nuomonę apie reitingavime dalyvaujančius universitetus. 10 proc. reitingo sudaro darbdavių vertinimas – dažniausiai apklausiami stambiausių pasaulyje transnacionalinių korporacijų personalo skyriaus vadovai. Norėčiau pridurti, kad jeigu universitetas negauna darbdavių ar ekspertų įvertinimo, jis į reitingą nepatenka. Taip pat vertinamas dėstytojų ir studentų santykis bei citavimo skaičius vienam darbuotojui – šių rodiklių svoris yra 20 proc. Paskutinius 10 proc. sudaro vadinamasis tarptautinis matomumas, t. y. kokį procentą nuolatos aukštojoje mokykloje dirbantys užsienio dėstytojai sudaro nuo bendrojo dėstytojų skaičiaus ir koks užsienio studentų skaičius, į kurį neįtraukiami studentai, atvažiavę pagal mainų programas – skaičiuojami tik tie, kurie įstojo būtent į tą universitetą ir jame mokosi“, – aiškino prorektorius.

Esame tarp geriausių

J. R. Lazutka pažymėjo, kad šiandien pasaulyje yra daugiau negu 12 tūkst. universitetų. Per preliminarią atranką „Time Higher Education – QS“ reitingavimui buvo pasirinkta per 1000 aukštųjų mokyklų. „Spalio viduryje buvo paskelbtas sąrašas 600 geriausių universitetų, tarp kurių atsidūrė ir Vilniaus universitetas. Taigi galime teigti, kad esame tarp 5 proc. geriausių pasaulio universitetų“, – tvirtino J. R. Lazutka. Kartu prorektorius pabrėžė, kad reitingo vietos nuo 1 iki 400 nustatomos tiksliai, o toliau, motyvuojant galima didele paklaida, nuo 401 iki 500 ir nuo 501 iki 600 vietos universitetai vardijami abėcėlės tvarka. „Čia turbūt vienintelis atvejis, kai Vilniaus universitetui nepasisekė dėl pavadinimo, nes mes atsidūrėme sąrašo gale, nors iš principo su daugeliu universitetų dalijamės 501–600 vietą“, – sakė prorektorius.

Tarp VU reitingo kaimynų yra Portugalijos Porto universitetas, Italijos Milano ir Turino universitetai, Vengrijos Segedo universitetas ir t. t. Visos šios aukštosios mokyklos užima aukštas vietas savo nacionaliniuose universitetų reitinguose. Žiūrint geografiškai, Vilniaus universitetas yra 224–268 vietoje tarp geriausių Europos universitetų. J. R. Lazutka pažymėjo, kad iš Centrinės ir Rytų Europos regiono (neskaičiuojant buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje esančių aukštųjų mokyklų) į reitingą pateko nedaug universitetų. „Time Higher Education – QS“ reitinge galima aptikti 5 Rusijos aukštąsias mokyklas, 4 Čekijos ir Lenkijos universitetus, 2 Vengrijos universitetus. Po vieną aukštąją mokyklą, paminėtą šiame reitinge, turi Lietuva, Rumunija ir Slovėnija. Tarp šio regiono universitetų VU yra 12–18 vietoje.

Pirmąsias dešimt „Time Higher Education – QS“ reitingo vietų užima JAV ir Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos. Kaip buvo pabrėžiama spaudos konferencijoje, pinigai lemia ne viską, bet jie taip pat yra svarbus veiksnys. Pavyzdžiui, 2007 m. Harvardo universiteto, užimančio reitinge pirmąją vietą, biudžetas sudarė 80,24 mlrd. litų, o antroje vietoje esančio Jeilio universiteto – 53,34 mlrd. litų, tuo tarpu Vilniaus universiteto 2007 m. biudžetas sudarė tik 0,22 mlrd. litų. Žinoma, svajoti apie radikalius pokyčius finansavimo srityje ir galimybę pagal šį rodiklį konkuruoti su minėtomis aukštosiomis mokyklomis būtų neprotinga, nes tų pačių metų visos Lietuvos biudžetas buvo tik 23,74 mlrd. litų, kitaip sakant – keliskart mažesnis negu Harvardo ar Jeilio universitetų.

Uždavinys – išsilaikyti

Suprantama, kad bet koks konkuravimas pasauliniu lygiu nėra lengvas. „Svarbiausias mūsų uždavinys yra išsilaikyti reitinge, o tai nėra taip paprasta padaryti, ypač turint galvoje, kad aukštojo mokslo reformos tendencijos yra nepalankios reitingo rodikliams. Pavyzdžiui, finansavimo optimizavimas reiškia, kad didinamas studentų skaičius, tenkantis vienam dėstytojui, o tai automatiškai pablogins universiteto padėtį reitinge“, – pažymėjo J. R. Lazutka.

Prorektoriaus manymu, VU vieta pasauliniame reitinge nėra vien paties universiteto rūpestis. „Jeigu iš tiesų valstybė išsikelia sau tokį tikslą – kad jos universitetai būtų matomi, tai reikėtų bendrų pastangų su būsima vyriausybe judant ta linkme“, – pabrėžė J. R. Lazutka. Jis taip pat paminėjo, kad „Time Higher Education“ žurnalas sudaro ir nacionalinių aukštojo mokslo sistemų reitingus. „Jeigu dar vienas Lietuvos universitetas pakliūtų į tą reitingą ir jeigu mes truputį pakiltumėm laipteliais į ketvirtą ar nors penktą šimtuką, galima būtų įvertinti ir pačios valstybės aukštojo mokslo sistemos gyvybingumą“, – pažymėjo J. R. Lazutka.