2024 m. gruodžio 17 d. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje įvyko iškilminga naujos kadencijos VU tarybos įsipareigojimo ceremonija, kurios metu naujai išrinkti Tarybos nariai patvirtino savo įsipareigojimus VU. Tarp jų – ir prof. Urtė Neniškytė, viena iš naujai išrinktos Tarybos narių, atstovaujanti gamtos mokslų srities biochemijos, geologijos, fizinės geografijos, paleontologijos, biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos kryptims.
Mokslininkė, turinti solidžią mokslinę patirtį ir aktyviai dalyvaujanti įvairiuose akademiniuose ir mokslo projektuose, šiame interviu dalinasi mintimis, kaip sieks prisidėti prie VU misijos įgyvendinimo ir VU vystymosi.
Kaip jaučiatės išrinkta į VU tarybą?
Labai džiaugiuosi mane palaikiusių mokslininkų aktyvumu. Žinau, kad ankstesniuose rinkimuose pirmajame ture nebuvo išrinktas kandidatas dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus, todėl smagu matyti, kad šįkart žmonės aktyviai išreiškė savo nuomonę. Tai, kad dauguma rinkėjų pasirinko mane, yra didelė garbė ir atsakomybė. Jaučiu pareigą atstovauti mūsų mokslo krypčių interesams, tačiau kartu suvokiu, kad esame viso universiteto dalis. Mano tikslas Taryboje – padėti rasti pusiausvyrą tarp skirtingų padalinių ir viso universiteto interesų.
Su kokiomis mintimis vyksite į pirmąjį Tarybos posėdį? Kokių iššūkių ar galimybių matote siekiant išlaikyti VU akademinę ir mokslinių tyrimų kokybę?
Pirmasis svarbus darbas – rektoriaus rinkimai. Nors šįkart turime vieną kandidatą, svarbu išklausyti dabartinio rektoriaus viziją ir suprasti, kaip jis mato universiteto raidą, remdamasis savo pirmosios kadencijos patirtimi.
Kitas reikšmingas uždavinys – naujo strateginio plano kūrimas, kuris prasidės 2025 m. Plane turėsime įvertinti universiteto vaidmenį kaip mokslo, studijų ir visuomenės raidos variklio. Tai leis apibrėžti pagrindinius tikslus ir uždavinius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui.
Kokius prioritetus išskirtumėte VU strateginiame plane?
Strateginis planavimas turėtų remtis tiek padalinių įžvalgomis, tiek viso universiteto tikslų derinimu. Svarbu skatinti sėkmingą mokslinių projektų vykdymą, tačiau neapsiriboti vien tarptautiškumu. Pavyzdžiui, kai kurių mūsų mokslininkų straipsniai, publikuoti aukšto lygio žurnaluose, kuriuose autoriai – vien lietuviai, suteikia ypatingą pasididžiavimo jausmą. Manau, kad tarptautiškumo skatinimas buvo labai svarbus ilgą laiką, bet jis neturi tapti vieninteliu kriterijumi, pagal kurį mes matuojame sėkmę.
Kalbant apie studijas, tarptautinių programų plėtra yra būtina. Tarptautiniai studentai ne tik pritraukia papildomų lėšų, bet ir suteikia kultūrinės įvairovės, kuri praturtina visą bendruomenę. Studijų tarptautiškumas yra esminė sąlyga, padedanti ugdyti asmenybes, pasiruošusias globaliam pasauliui.
Kaip užtikrinti sėkmingą tarptautinių studentų ir tyrėjų integraciją?
Mano patirtis rodo, kad, augant tiek tarptautinių tyrėjų, tiek studentų skaičiui, neišvengiamai gerėja ir universiteto teikiama pagalba. Visų pirma, dabar aiškiai žinome, su kokiais klausimais ir iššūkiais jie susiduria, todėl galime tinkamai reaguoti į įvairias situacijas. Smagu matyti, kad kai kuriose srityse jau turime parengtas procedūras, padedančias integruoti naujai atvykusius žmones.
Manau, kad aiškūs procesai yra labai svarbūs. Kadangi pati esu studijavusi įvairiose institucijose, kuriose tyrėjų kaita vyksta labai greitai, pastebėjau, kad tokių procedūrų buvimas itin padeda integracijai. Jei žmogus žino, su kuo turi susipažinti, kur kreiptis ar ką daryti pirmiausia, jis greičiau susipažįsta su darbo aplinka ir įsilieja į mokslo bendruomenę.
Kalbant apie studentus, labai džiaugiuosi matydama integracinių renginių plėtrą. Pradėjome nuo pavienių vienos dienos renginių, o dabar jie išaugo iki savaitės trukmės programų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai studijavau doktorantūroje, visos savaitės įžanginė programa labai padėjo sumažinti stresą ir greičiau tapti universiteto bendruomenės dalimi. Toks dėmesys integracijai yra nepaprastai svarbus, nes jis padeda jaustis ne užklydėliu, o visaverčiu bendruomenės nariu.
Kokie iššūkiai kyla dėl VU biudžeto? Kaip užtikrinti VU konkurencingumą ir patrauklumą?
Studentus Lietuvoje pritraukiame sėkmingai, tačiau svarbu didinti universiteto matomumą tarptautiniu mastu. Tokios programos kaip „Erasmus+“ leidžia potencialiems studentams susipažinti su Vilniaus universitetu ir skatina juos sugrįžti studijuoti toliau.
Kalbant apie tyrėjus, svarbu atkreipti dėmesį į atlyginimų konkurencingumą. Tam tikrose srityse, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar odontologijos, atlyginimai universitetuose neatitinka rinkos standartų, todėl jaunuosius tyrėjus sunku pritraukti. Reikia ieškoti sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti.
Kokią viziją turite dėl VU vaidmens formuojant nacionalinę ir ES mokslo politiką?
Vilniaus universitetas yra vienas iš didžiausių darbdavių Lietuvoje. Tai reiškia, kad jo darbuotojų poreikiai ir sukaupta ekspertizė gali būti svarus indėlis į politikos formavimą, tačiau iškyla klausimas – kaip užtikrinti, kad būtume išgirsti? Vienintelis būdas tai pasiekti – turėti aiškią strategiją.
Remdamasi patirtimi Lietuvos mokslo taryboje (LMT), galiu pasakyti, kad kasmet būdavo išreiškiamas noras aktyviau dalyvauti formuojant politiką. Tiek pati LMT, tiek valstybės institucijos tikėjosi didesnio įsitraukimo, tačiau tai savaime nevyko. Pokyčius pradėjome matyti tik dabar, kai LMT buvo įsteigtas naujas komitetas, atsakingas už mokslo ir studijų politiką.
Manau, kad Vilniaus universitetui taip pat reikia aiškaus strateginio tikslo – aktyviai dalyvauti formuojant politiką. Svarbu apibrėžti, kaip tai bus daroma, kas bus atsakingas, ir užtikrinti, kad šiai veiklai skirtas laikas būtų apsaugotas. Kaip dėstytoja, tyrėja ir ekspertė, matau, kad mokslininko diena dažnai būna užpildyta įvairiausiomis veiklomis. Jei politikos formavimas taps tik papildoma atsakomybe, jis gali likti asmeniniu prioritetu ir tiesiog „praslysti pro pirštus“.
Todėl būtina sukurti sistemą, kuri ne tik skatintų, bet ir užtikrintų kryptingą ir efektyvų universiteto indėlį į politikos formavimą, aiškiai apibrėžiant atsakomybę ir laiką, skirtą šiai svarbiai veiklai.
Ką Jums reiškia būti VU Tarybos nare? Kaip pritaikysite savo patirtį šioje pozicijoje?
Manau, kad patirties įvairovė – tai didelis privalumas. Ar tai bus naudinga, galėsime įvertinti tik kadencijos pabaigoje. Tikiu, kad mano sukaupta įvairi patirtis tiek dirbant universitete Lietuvoje, tiek užsienio universitetuose, tiek mokslo institutuose ir tyrimų organizacijose suteikia man platesnį požiūrį. Tai leidžia teikti pasiūlymus, kaip tobulinti universitetą, ir prisidėti prie strateginių sprendimų.
Kaip esame minėję kalbėdami apie studentų patirtį, įvairovė yra būtina, kad jie taptų visapusiškais žmonėmis. Lygiai taip pat VU tarybos nariams svarbu turėti skirtingų sričių patirties. VU statutas sąmoningai numato, kad VU tarybą sudarytų žmonės, atstovaujantys skirtingoms sritims, kad galėtume spręsti problemas daugialypiu požiūriu. Tai ne tik stiprina VU tarybos darbą, bet ir leidžia priimti gerai pagrįstus sprendimus, atspindinčius viso universiteto interesus.
Kaip randate motyvacijos įveikti sunkumus?
Nesėkmės yra neatsiejama gyvenimo dalis. Jos moko atsparumo ir skatina ieškoti naujų sprendimų. Mane motyvuoja žinojimas, kad kiekviena nesėkmė yra galimybė tobulėti ir siekti dar geresnių rezultatų.
Kaip spėjate suderinti visas veiklas?
Svarbiausia – aiškiai nustatyti prioritetus, detaliai planuoti laiką ir griežtai laikytis nustatyto plano. Tai leidžia efektyviai subalansuoti darbą ir kitas veiklas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!