-
Taryba tikisi, kad rinkimų laikotarpis bus gausus diskusijų. E. Kurausko nuotr.
Vilniaus universiteto Taryba praėjusią savaitę patvirtino Vilniaus universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu tvarkos aprašą ir paskelbė konkursą šioms pareigoms eiti. Pretendentų prašoma pateikti pareiškinius dokumentus iki vasario 4 dienos.
Taryba siekė, kad rinkimų tvarka būtų kuo demokratiškesnė, atviresnė ir paskatintų kuo daugiau reikiamas kompetencijas ir savybes turinčių asmenų svarstyti galimybę dalyvauti konkurse ir kuo didesnę bendruomenės dalį įsitraukti į šį universitetui svarbų procesą. Kandidatams keliami ne tik formalūs kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, bet ir reikalavimas gerai suvokti Vilniaus universiteto misiją, puoselėti jo vertybes, turėti žinių, kompetencijos ir motyvacijos rūpintis universiteto veiklos kokybe, matyti kylančius ir kilsiančius iššūkius ir gebėti juos atremti.
Pastarąsias savybes Taryba tikisi atskleisti ne tik susitikdama su kandidatais, bet ir Tarybos iniciatyva numatytuose kandidatų debatuose, kurie vyks kovo 4 dieną ir kuriuose universiteto bendruomenė galės dalyvauti ir užduoti rūpimus klausimus. Pirmasis Tarybos susitikimas su kandidatais kovo 2 dieną taip pat bus viešas. Tad, nors bendruomenė dėl rektoriaus ir nebalsuoja, ji nebus palikta be balso ir, jeigu tik norės būti išgirsta, bus išgirsta. Kviečiame teikti savo klausimus pretendentams į rektorius. Per susitikimus ir debatus pretendentai bus paprašyti atsakyti į labiausiai jums rūpimus klausimus.
Išrinktam rektoriui teks ne tik pareiga tinkamai vykdyti Vilniaus universiteto statuto jam suteiktus įgaliojimus, kurių sąrašas labai ilgas, bet ir atsakomybė juos vykdyti taip, kad universitetas stiprėtų, deramai pasitiktų iššūkius ir gerbdamas bei puoselėdamas tradicijas kartu būtų atviras kaitai. Šiandienos ir rytojaus pasaulyje Vilniaus universitetui nepavyks išvengti konkurencijos dėl geriausių studentų, talentingiausių mokslininkų ir reikalingų išteklių, todėl rektorius turės imtis telkiančios lyderystės, nuo kurios galiausiai priklauso universiteto sėkmė: sėkminga absolventų veikla po studijų, tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkų laimėjimai ir pozityvūs pokyčiai Lietuvos visuomenėje.
Taryba norėtų matyti rektorių, dirbantį rektoriumi. Rektorius – tai pirmiausia universiteto vadovas, nors jam ir keliami mokslo (meno) vardo bei pedagoginės patirties reikalavimai. Tačiau universitetas yra ir didžiausia įstaiga Lietuvoje, todėl rektorius savo kadencijos metu turėtų susitelkti ties vadovo užduotimis ir darbais. Kitos, nesusijusios su rektoriaus pareigomis, veiklos neturėtų savintis rektoriaus laiko, juo labiau jos neturėtų būti vykdomos dėl finansinio motyvo. Tarybos nuomone, rektoriaus darbo sąlygos ir darbo užmokestis turi atitikti intensyviai dirbančio didžiausios Lietuvoje įstaigos vadovo atsakomybės universiteto bendruomenei ir Lietuvos visuomenei laipsnį. Tai turėtų būti pagrindinis rektoriaus veiklos pajamų šaltinis, o pats darbo užmokestis privalo būti nustatytas skaidriai, vengiant ginčytinų priedų ir priemokų kultūros. Atsižvelgdama į tai, Taryba ketina išrinktam rektoriui nustatyti 4,7 dėstytojų bei mokslo darbuotojų vidutinių darbo užmokesčių (2014 m. duomenimis) dydį atitinkantį 5000 eurų mėnesio atlyginimą. Tolesnė rektoriaus darbo užmokesčio dinamika priklausys nuo jo pastangų stiprinti universiteto finansinę padėtį ir gerinti mokslo ir pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant rektoriaus atlyginimo ir universiteto dėstytojų bei mokslo darbuotojų vidutinio atlyginimo santykio mažėjimo.
Išrinktas rektorius turės sutelkti visą universiteto bendruomenę įgyvendinti strateginius tikslus. Siekdamas bendruomenės indėlio rektorius privalės pasiūlyti priemones, kurios motyvuotų bendruomenės narius aktyviai prisidėti prie universiteto veiklos kokybės gerėjimo. Gebėjimas susieti tikslus ir išteklius yra svarbiausias. Pagal tai, kaip rektoriui pavyks spręsti šiuos pirmaeilius klausimus, bus vertinama ir jo paties veikla bei jo siūlomi sprendimai. Taryba taip pat aktyviai prisidės prie strateginių tikslų formulavimo ir įgyvendinimo, panaudodama savo įgaliojimus ir atlikdamas pareigas, nustatytas Vilniaus universiteto statute.
Taryba tikisi, kad rinkimų laikotarpis bus gausus diskusijų apie universiteto ateitį, viziją, konkrečius būdus strateginiams tikslams pasiekti, ir linki bendruomenei aktyviai jose dalyvauti.
Komentarų: 30
2015-01-22 21:10
LeoIškart turiu keletą klausimų, bet ne būsimiems pretendentams, o poniai pirmininkei.
Cituoju: “Tai turėtų būti pagrindinis rektoriaus veiklos pajamų šaltinis, o pats darbo užmokestis privalo būti nustatytas skaidriai, vengiant ginčytinų priedų ir priemokų kultūros.”
1. “pagrindinis”? Reiškia rektoriui bus galima turėti ir _papildomų_ veiklos pajamų šaltinių? Kokios kitos “rektoriaus veiklos” bus leistinos, kaip papildomų pajamų šaltiniai?
2. Ar vengimas “ginčytinų priedų ir priemokų kultūros” galios tik rektoriaus atžvilgiu, ar ir kitiems VU “vadams” bei “vadukams”?
3. Kodėl orientuojamasi į milžiniškus skirtumus ištrinantį bei visus dirbtinai suniveliuojantį _vidutinį_ dėstytojų bei mokslininkų darbo gaunamą užmokestį, o ne į _mažiausią_, t.y. biudžetinį asistento ar lektoriaus atlyginimą? (kuris tėra vos 400 eurų…).
2015-01-23 11:08
GintautasAtsakau p. Leo, negalima palikti tokio komentaro be dėmesio. Reikia šviesti visus tuos virtualius revoliucionierius ir soc. teisybės ieškotojus (bet ne kūrėjus, aktyvistus, iniciatorius).
1. Pats padarėte išvadą, kad bus galima turėti šalutinių pajamų ir iš to darote problemą. Kreipimesi parašyta “turėtų būti pagrindinis”. Tai subtili užuomina į vieną iš kandidatų atrankos kriterijų. Pakartoju, “bus galima” yra Jūsų teiginys.
2. Čia kalbama apie VU rektorių. Prie ko čia “vadai” ir “vadukai”?
3. Čia kalbama apie VU Rektorių. Prie ko čia asistentai/lektoriai?
Logika ir mąstymas padės, p. Leo, išsiveržti iš minimalių/nedidelių atlyginimų rato. Pabandykite.
2015-01-23 11:26
dLabai patogi pozicija: Čia kalbama apie VU rektorių. Deja, dažniausiai niekas nekalba apie asistentus/lektorius, todėl ir atsiranda tokie komentarai kaip 2015-01-22 21:10.
2015-01-23 17:47
LeoPono Gintauto labai PONI6KAI irzlus komentaras gerai iliustruoja tvyrančią Vilniau universitete atmosferą (kurios šiaip jau stengiamasi viešai neparodyti, nes “kaip čia dabar, juk seniausias ir geriausias”). Kaip ‘Antis” dainuoja, “Ša, inteligente, skurdžiau nelaimingas!”…. Neie6kok teisybės, net neklausinėk, “revoliucionieriau” – čia juk VU, konservatyvi, hierarchiška, “ponų ir plebėjų” institucija…
Ačiū, ponuli, už labai iškalbingą komentarą. Kuris, be kita ko, parodo ko vertas tas esą “demokratiškas” straipsnio tekste esantis kvietimas “Kviečiame teikti savo klausimus pretendentams į rektorius”… Va, kokio atsakymo sulauksi, jei drįsi pateikti VU ponams ir ponioms nepatogų klausimą…
2015-01-24 18:09
Ingrida ŠimonytėDėkoju už klausimus ir iš karto atsiprašau, kad dėl priežasčių, kurias, tikiuosi, suprasite, labai tiesiogiai neatsakysiu į dalį jų. Taigi, iš eilės:
1. Nematau probemos, jeigu būsimasis rektorius gaus, tarkime, autorinį atlyginimą už parašytą knygą. Manau, ir kitų palyginamų situacijų, kai veikla netrukdo vykdyti rektoriaus funkcijų ir nėra atliekama, nes rektoriaus atlyginimas “labai mažas, o gyventi reikia”, galima atrasti. Todėl tekste nėra žodžio “vienintelis”, gyvenime egzistuoja, kaip Jums puikiai žinoma, ne tik juoda-balta skirtis, bet dar ir proto (moralės, etikos, kaip Jums patinka) ribos. Visas šias sąlygas detaliai apsitarsime Taryboje ir, atitinkamai, įtrauksime į rektoriaus darbo sutartį.
2-3. į šiuos klausimus galiu atsakyti tik ribotai, nes HR valdymas ir konkrečiai nauja darbo užmokesčio tvarka, kurią turės pateikti naujasis rektorius Tarybos tvirtinimui, yra vienas svarbiausių ir skubiausių klausimų, kurie bus su naujai išrinktu rektoriumi sprendžiami. Tad nenorėdama pernelyg aiškiai dėstyti savo ar Tarybos požiūrio ir atitinkamai orientuoti kandidatų programų, pasakysiu tik tiek:
a) pranešime nurodyta atlyginimo suma nurodyta pagal dabar VU gyvuojančia tvarką, kurioje rektoriaus darbo užmokesčio lubos pririštos prie minėto vidurkio, tačiau darbo užmokestis bus nustatoma absoliučia suma. Neteigiu, kad man ar Tarybai dabartinis inkaras atrodo teisingas ar vienintelis teisingas;
b) naujoji darbo užmokesčio tvarka bus atvirai ir viešai diskutuojama, tad jeigu Jums atrodys, kad rektoriaus siūlymai Tarybai yra netinkami, mielai Jūsų, o ir bet kurio kito bendruomenės nario nuomonės išklausysime ir ieškosime optimalaus sprendimo. Situacija, kai pareiginis atlyginimas niekingai mažas, tačiau mėnesio pajamos nuolat (ne dėl išskirtinių vienkartinių veiksnių ir darbo krūvio šuolio) keliskart didesnės, paplitusi viešajame sektoriuje, nes reikia bandyti “neišsišokti”, mano nuomone, kompromituoja patį viešąjį sektorių, nes mokesčių mokėtojų lėšos niekaip nėra taupomos ir sukuriama iškreiptų veidrodžių karalystė;
c) koks yra lektoriaus darbo užmokestis VU žinau ne iš anoniminių komentarų, kaip ir žinau, ką reiškia parengti pilną kokio nors dalyko kursą ir jį deramai vežti. Todėl man nėra labai sunku padaryti korektiškas išvadas, kokios yra tokios tvarkos pasekmės, kurios VU, mano nuomone, nepageidautinos.
2015-01-25 14:25
LeoDėkoju poniai I.Šimonytei už pakankamai išsamų atsakymą ir korektišką toną (kuris maloniai skiriasi nuo irzlaus VU “ponijos” -įtariu- atstovo Gintauto komentaro manajam laiškui). Tokius atsakymus skaitant atsiranda vilčių, kad tų feodalizmu atsiduodančių pelėsių, kurie gana gausiai bujoja už paradinio VU fasado, bent jau sumažės…
Pasinaudodamas proga, norėčiau pasitikslinti kai kurias detales.
Visiškai sutinku, kad rektoriaus gaunama alga neturėtų tapti kliūtimi jam gauti honorarą už parašytą knygą ar, pvz., kokią nors nacionalinę premiją. Tačiau įdomu, kaip bus su pedagogine veikla: ar būsimasi rektorius galės (privalės?) dirbti ir dėstytojo darbą, o jei taip, tai ar už tą darbą jam bus mokama papildomai, ar tas pedagoginis krūvis bus rektoriaus veiklos “sudedamoji”?
Ir pabaigai: savotiškai džiaugiuosi, kad Jūs savo “kailiu” išbandėte, ką reiškia dirbti lektoriumi (ar asistentu) už 400 EUR “ant popieriaus”. Reiškia, suvokiate, kodėl privilioti gabų jaunimą (baigusį LT ar, juo labiau, geriausius pasaulio universitetus) pradėti akademinę karjerą Vilniaus universitete yra (ir bus?) nepalyginamai sunkiau, negu gauti pretendentų į rektoriaus sostą. Kai kuriuose fakultetuose šita anomali situacija jau pradeda grėsti atskirų studijų programų tvarumui (“sustainability” prasme): seni dėstytojai išeina (į pensiją arba Anapilin), jauni – neateina…
2015-01-23 15:12
labai protingasKaip planuotų nauja Rektorius aplenkti KTU ? Tame uni yra 7 kartus mažiau darbuotoju, o rezultata tarp VU ir KTU skiriasi tik 2,6 karto ?
2015-01-23 15:36
Šiaip jauką nors aplenkti siekiama tada, kai atsiliekama…
2015-01-24 12:15
LeoO ar nėra atsiliekama, jei yra taip, kaip rašoma komentare “labai protingas”?
Pvz. Rusija pagal BVP lenkia Švediją net apie 8 kartus. Pagal BVP vienam gyventojui – Rusija atsilieka nuo Švedijos beveik dukart. (Abiem atvejais – PB duomenys).
Kaip jūs manote, kas nuo ko atsilieka: Švedija nuo Rusijos, ar atvirkščiai? Perklausiu ir kitaip: kas ką norėtų (ar bent turėtų siekti) aplenkti ar bent pasivyti? Negi švedai rusus? :)
2015-01-29 16:13
labai protingasTamsta irgi labai protingas …
2015-01-24 12:30
"Logika"Kreipimęsi teigiama:”… Taryba ketina išrinktam rektoriui nustatyti 4,7 dėstytojų bei mokslo darbuotojų vidutinių darbo užmokesčių (2014 m. duomenimis) dydį atitinkantį 5000 eurų mėnesio atlyginimą.” O po to sakoma, kad “Tolesnė rektoriaus darbo užmokesčio dinamika priklausys nuo jo pastangų stiprinti universiteto finansinę padėtį ir gerinti mokslo ir pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, siekiant rektoriaus atlyginimo ir universiteto dėstytojų bei mokslo darbuotojų vidutinio atlyginimo santykio mažėjimo.”
??? Tai bent logika! Nustato rektoriaus algos ir vidutinio VU atlyginimo santykį lygų 4.7 – ir kartu rektoriui sako, kad jis savo veikla (“gerindamas MPD apmokėjimo sąlygas”) turėtų siekti … šio _santykio_ mažėjimo. Nes nuo to priklausys jo d/u.
Sakinys, tinkamas cituoti studentams – kaip loginis kalambūras (betrūksta dar pridėti, kad rektorius turėtų siekti, kad visi VU darbuotojai gautų atlyginimą aukštesnį nei vidutinis :-)).
2015-01-24 18:29
Ingrida ŠimonytėNustatys sumą, santykis pateikiamas pagal dabartinę VU darbo užmokesčio tvarkos tradiciją. Nors, žinoma, koks dydis bebūtų pasirinktas atskaitos tašku naujojoje darbo apmokėjimo tvarkoje palyginimo su juo neišvengsime ir nevengsime.
Dėl ironijos iš serijos “tegul MMA bus lygu VDU ir visiems bus gerai” – žinoma, Jūsų valia ir akademinė laisvė neriboja Jūsų rodyti studentams, ką tik manot esant reikalinga. Visgi, jeigu vidurkis, pasirinktas atskaitos tašku bendruomenės DU lygiui matuoti, augtų sparčiau nei rektoriaus DU, tai, matyt, ir pavyktų sumažinti tą skirtumą
2015-01-25 14:38
Leo“Visgi, jeigu vidurkis, pasirinktas atskaitos tašku bendruomenės DU lygiui matuoti, augtų sparčiau nei rektoriaus DU, tai, matyt, ir pavyktų sumažinti tą skirtumą”. TĄ skirtumą pavyktų sumažinti, bet to skirtumo mažėjimas nebūtinai reikš drąstiškų skirtumų tarp “apačių” ir “viršunių” mažėjimą (nereikia būti ypatingu matematiku, kad suprastum, jog vidutinio DU augimas gali vykti lygiagrečiai su DU diferenciacijos didėjimu).
Pabrežiu, kad nesu lygiavos šalininkas: tas, kas yra produktyvesnis (mokslo, dėstymo, pridedamosios vertės VU bendruomenei kūrimo ir kt.prasme), tas TURI gauti didesnes pajamas. Tačiau man “neskaniai kvepia” ta didelė pajamų diferenciacija vien “už kėdę” ar pagal “artumą sostui”…
2015-01-26 20:13
GintarasŠalia , mano galva, visiškai logiško siūlymo rektoriui susikoncentruoti savo veiklą vadovauti Universitetui, manyčiau vertėtų akcentuoti taip pat ir būsimo rektoriaus platų viso Universiteto veiklų supratimą – nesiangažuojant siaura humanitarine, socialine , tiksliųjų mokslų ar dar kokia kita veikla ir preferencijomis tik jai vienai, ignoruojant kitas Universiteto veiklas. Rektoriui Universitetas neturėtų pasibaigti peržengus jo fakulteto ar instituto slenkstį – Universitetas tai nuo Kairėnų Botanikos sodo iki Palangos “Romuvos” seminarų ir konferencijų centro, kartu su visais institutais, fakultetais,centrais, administracija, biblioteka – ir dar plačiau…
Pats didžiausias iššūkis bet kuriam ir bet kurio pasaulio universitetų rektoriui, kurį vadybos literatūroje kelia universitetų veiklų analitikai – tai sugebėjimas atsiriboti nuo savo “cecho”, ypač skirstant resursus [ ir dar iš praktikos galima pridurti – ir ypač paskutiniais kadencijos metais :) ], būti dosniu ir sąžiningu ne vienam , tegu ir labai talentingam, bet suprasti ir palaikyti viso Universiteto interesus. Kadangi Taryba , mano galva, yra tikrai visapusiška – manau sugebės išsiaiškinti – kuris kandidatas (-ė) tinkamiausias dirbti VISO Universiteto labui.
2015-01-27 18:17
LeoNesiangažavimas tik savo “cecho” interesams tikrai labai svarbi ir, sakyčiau, būtina būsimo rektoriaus veiklos nuostats. Greta jos svarbi ir kita, kuri tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esanti priešinga anksčiau minėtajai: skirtingų mokslų sričių ir netgi krypčių specifikos suvokimas, nemėginimas visus dirbtinai “užtempti” ant to paties “kurpalio”.
Tačiau dėl kai kurių Vilniaus universiteto “priklausomybių”, tokių kaip poilsiniės Palangoje, dar kažkur, pagaliau ir tas “Romuvos” seminarų ir konferencijų sentras, kelia abejonių: ar tai tikrai studijų ir mokslo veiklai būtina nuosavybė? Daugelis valstybinių institucijų nuo tokių žinybinių “priklausų” (labai madingų sovietmečiu) atsikratė ar atsikrato. Kažkaip neatmenu, kad, pvz., Uppsalos universitetas panašius objektus turėtų ar valdytų. Gal ir VU derėtų pergalvoti, kokia jo paskirtis, kuriai turėtų tarnauti jo valdomi objektai, ar/ir iš ko jis “daro biznį”?
2015-01-28 00:27
GintarasDėl to turi ar neturi universitetai nuosavybės skirtingose šalyse ir skirtingose kultūrose yra įvairiai- paimkite kad ir Graifsvaldo universitetą – jie ne tik kad valdo zemes, miškus, pastatus ir nebutinai susjusius su studijomis ar mokslu, tas pats su Latvijos universitetu – tiek mecenatai , tiek kitomis priemonemis turtas yra paliekamas universitetui ( pvz. Paliekamas palikimas ) . Apie JAV ir UK iš viso turėtume patylėti – kokie turtingi yra universitetai….Neturėtume žiūrėti ir manyti, kad valdyti nauda nešantį turtą yra blogai- kita medalio pusė, jei tam turtui išlaikyti yra paimamos lėšos iš studijų ar mokslo. Tačiau Romuva jau treti metai išsilaiko pati – su labai nedidelėmis slaptomis dotacijomis, be kurių taip pat išsilaikytų, bet kai duoda ….ima… :)
pasižiūrėjus į kai kurį kitą turimą turtą būtų galima paabejoti – ar mums tikrai jo reikia, kodel juo nesinaudojame, o išlaidas turime dengti, manau Tarybos rankos prieis ir prie turto valdymo.
Labai įdomus nikas- LEO ar čia maximos kurto liuto garbei ar prieš negeriečius kovojančio Matricoje garbei ?
2015-01-28 23:28
LeoJūs konkrečiai įvardijote porą ex-komunistinių šalių universitetų – ar manote, kad jie mums yra sektinas pavyzdys? Kai dėl JAV universitetų (spėju, kad ir UK tas pats), tai, pirma, patylėti neturime ir neprivalome apie nieką, jei esame laisvi nuo samonės varžtų, visokių “ša!” ir “tabu” (pvz., kad apie turtingus kalbėti nevalia, jiems valia tik lenktis :-) Antra, kiek man žinoma (prašau pataisysti, jei klystu) JAV universitetai turtingi ne poilsiavietėmis savo darbuotojams ar konferencijų rūmais Havajuose:), bet finansiniais fondais (financial endowments), kurie gali būti įvairiai investuoti, siekiant pelno. Tokia veika jokiu būdū nėra blogai, bet negalima su ja tiesmukiškai lyginti bet kurį universiteto valdomą nekilnojamą turtą, net jei jis “išsilaiko pats”.
Beje, dėl nick’ų: o GINTARAS – tai čia Baltijos pajūrio “aukso” ar krepšininko Krapiko, o gal buvusio ŠMM vadovo garbei?:-) Matote, kokių lakių fantazijų galima prikurti? Sakysite, “čia mano tikras vardas”? OK, o “Leo” gali būti trumpinys nuo Leono, Leonardo ar Leonido – nepagalvojote? (nuo kurio konkrečiai, taipgi ar “LEO” nėra tiesiog inicialai – paliksiu tamstai paspėlioti :)
2015-01-27 19:57
RinkimaiAr tikrai renkate rektorių :
http://www.elaba.lt/elaba-portal/documents/19/21849/20150120_eLABa_tvarkytojams_del_Ikelimo_i_eLABa_tvarkos.pdf/8230981f-b5a4-461c-bb1c-e62bc37c4761
Kai kas jau pasirašinėja rektoriaus vardu :)
2015-01-28 11:04
AlumnasPykčiams ir pavydui ribų atrodo nėra. Juk aišku, kad einantis pareigas už jas ir atsako, taigi ir parašą deda, o jau kaip pavadinsi, nuo to niekas nepasikeis.
2015-01-28 11:30
Informacijos ir ryšių su visuomene skyriusPagal Juridinių asmenų registro nuostatus šiame registre registruojami duomenys apie juridinio asmens valdymo organus ir šių organų narius. Vilniaus universiteto senatui priėmus sprendimą prof. Jūrą Banį paskirti laikinai eiti Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas šios sprendimo kopija ir kiti reikalingi duomenys apie vienasmenio organo paskyrimą buvo pateikti Juridinių asmenų registrui atitinkamam įrašui atlikti. Juridinių asmenų registro išrašas. Todėl pareigų nurodymas „Vilniaus universiteto rektorius“, tiek „Laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas“ yra lygiavertis ir vienodai tinkamas.
2015-02-21 18:08
Saulius NorvaišasKalbant apie darbo užmokestį, manyčiau, jog bet kurio mokslininko ar dėstytojo DU dydžio nustatymo pagrindinis kriterijus turėtų būti ne stažas ar atliekamo darbo apimtis, bet rezultatų kokybė. Tiek didelis darbo stažas, tiek ir atliekamų darbų didelė apimtis gali bloginti rezultatų kokybę. Taip pat aišku, jog dėstytojų darbo kokybės negalima vertinti vien iš besimokančiųjų atsiliepimų, o mokslininkų – pagal publikacijų kiekį. Kokybės vertiname turėtų būti ir „progreso“ komponentė – ar rezultatų kokybė neblogėja. Kokybės matavimas tik atrodo sudėtingas užsiėmimas, jo ypač bijo propaguojantys „žmogiškumą“ nustatant koeficientus – kitaip sakant, pažinčių ir įsiteikimo prieigą (tuo gali būti paaiškinamas padalinių su vadovais įsitvirtinimas universiteto struktūroje). Objektyviam studijų dalykų kokybės vertinimui labai stiprią pagalbą suteikia ECTS reikalavimas dalyko apraše aiškiai nurodyti mokymosi rezultatus (learning outcomes). Nuo 2016 metų rudens būtų galima į sutartis su besimokančiais įtraukti punktą, jog negaunant programoje nurodytų rezultatų, visiems kurso dalyviams grąžinama įmoka ir dar išmokama, pvz., trigubos įmokų sumos kompensacija už sugaištą laiką ir nepatenkintus lūkesčius. Tai būtų efektyvi saviorganizacinė priemonė išgyvendinant mokymo proceso imitavimą, kuris būdingas nemažam būriui dėstytojų.
Tad sutvarkius dalykų aprašus pagal ECTS reikalavimus, vienu šūviu būtų nušaunami keli zuikiai, tarp jų ir prielaida kokybės nustatymui. Kaip tai padaryti konkrečiai, dabar nepasakosiu, tik užsiminsiu, jog tam stipriai pasitarnautų kolektyvinis intelektas.
2015-02-21 22:46
Saulius. Kitas SauliusKandidatas, rinkimų kampanijos metu atvirai deklaruojantis pasiryžimą savo ambicijų patenkinimui sužlugdyti seniausią šalies universitetą. O tempora o mores. Learning outcomes nurodomi kiekviename studijų programos sande ir vertinami kiekvienos jos ekspertizės metu.
Kita vertus, kai kuriems nereikia trukdyti kalbėti. Įstabių dalykų paaiškėja…
2015-02-22 00:10
Saulius NorvaišasDaug kas nurodoma dalyko apraše, tačiau daugeliu atvejų tai tėra formalūs įrašai, skirti ekspertų vertinimui, o ne besimokančiųjų susiorientavimui, ką ir kaip studijuos, kokius gebėjimus įgis ir t.t.. Be to, aprašuose ne visada būna aiškūs ir vertinimo kriterijai, leidžiantys nustatyti besimokančiųjų pasiekimus. Aišku, reikėtų nagrinėti konkrečius atvejus, atlikti besimokančiųjų apklausą, tačiau noriu pasakyti, jog apraše aiškiai nurodyti mokymosi siekiniai (arba rezultatai) turi sudaryti realią prielaidą studijų kokybei valdyti. Dar daugiau – mokymosi rezultatų pagrindu galima įgyvendinti europinę kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemą, kai VU dalykus rinktųsi besimokantieji iš kitų universitetų. Jei tai ir yra mano viena iš ambicijų, tai ji tikrai nesugriaus seniausio šalies universiteto, o tik sustiprins jį. Jei manote kitaip ir turite argumentų, galim padiskutuoti.
2015-02-22 19:23
Saulius. Kitas SauliusLearning outcomes, kartu su visais aprašais tėra socialinių mokslų adeptų prastumta abejotinos vertės turinio suteikimo tuščioms frazėms įmitacija. Jei temų sarašas su tam tikrom išlygom daugmaž prasmingas, tai tie burtažodžiai apie įgysiamas kvalifikacijas yra “plain bullshit”. Jau matau, kaip mokinukai analizuojasi ketvirtame kurse klausomos molekulinės biologijos sandus ir aiškinasi, ką po to kurso išklausymo jie TIKRAI mokės (jei mokysis, aišku). Nedarykite man juokinga, gerbiamasis. Mes susikuriam mandrias formuluotes turinio pakeitimui, o ne jo kūrimui.
Europinės kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos įgyvendinimas gal ir galimas socialiniuose ir/ar humanitariniuose moksluose, bet su tiksliaisiai kvepia mažų mažiausiai sumaištim ir studijų proceso paralyžium. Tiksliukai mat greta studijų dar ir laboratorinius darbus atlieka (kuriems paprastai resursai išvis neskiriami, bet čia kita daina). Klausomi dalykai kiekvienai programai jei iš dalies ir persidengia, tai absoliučiai nesuderinami laike. Baigiamąjam darbui keliami mokslo darbo, o ne wikipedijos “copy-paste” reikalavimai. Taip kad atšalkit su tais kreditų perkėlimais, o dar geriau – susiraskit socialinių mokslų universitetą ir jį darykit didžiausiu pasaulyje. Sėkmės.
2015-02-22 21:16
Saulius NorvaišasGerai išmanant savo dėstomą dalyką, mokymosi rezultatai (learning outcomes) nesunkiai formuluojami ne tik SHM, bet ir kitų mokslų, ypač tiksliųjų ir gamtos mokslų, dalykams. Man sunku net įsivaizduoti, kaip gali dėstytojas be jų apsieiti. Juk prieš kiekvieną užsiėmimą turėtų būti paaiškinama, ko siekiama per jį išmokti, ką suprasti, kokius gebėjimus įgyti. O kad mokymosi rezultatų formuluotėse trūksta konkretumo, tai tik patvirtinate mano ankstesnę pastabą. Tad mūsų diskusijos kontekste svarbu, jog pripažįstate, kad dalykų aprašuose šiuo metu ne viskas gerai.
Nuosekliai per porą metų įgyvendinant europinę kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemą, jokia sumaištis studijų sistemoje tikrai nekils. Studijų proceso įtinklinimas dar labiau palengvina kreditų kaupimą ir perkėlimą, taip pat gerokai supaprastina dėstytojų darbą (kodėl – čia neaiškinsiu). Kalbant apie baigiamuosius darbus, kitur įgyti kreditai nesumenkina jų kokybės, bet atvirkščiai – padidina. Tiesa, net ir veikiant ECTS, baigiamieji darbai ginami „gimtajame“ universitete, su kuriuo pasirašyta studijų sutartis.
2015-02-28 14:55
Leo“Nuo 2016 metų rudens būtų galima į sutartis su besimokančiais įtraukti punktą, jog negaunant programoje nurodytų rezultatų, visiems kurso dalyviams grąžinama įmoka ir dar išmokama, pvz., trigubos įmokų sumos kompensacija už sugaištą laiką ir nepatenkintus lūkesčius. Tai būtų efektyvi saviorganizacinė priemonė išgyvendinant mokymo proceso imitavimą, kuris būdingas nemažam būriui dėstytojų.”
O kokia priemonė galėtų išgyvendinti mokymoSI proceso imitavimą, kuris būdingas nemažam būriui studentų? Ypač tų, kuri studijuoja kelių šimtų kitų būryje, taigi – gali nesunkiai pasislėpti minioje iki oficialių patikrų (koliokviumų, kontrolinių, egzaminų), kurių rezultatai liudys, kad jie neįgijo tų kompetencijų, numatytų kaip “learning outcomes” – ir taip įgalins “studentavusius” triukšmingai reikalauti kompensacijų už jų sugaištą (skaityk: prabimbinėtą) laiką.
O gal laikas kai kuriems akademiniams (ir ne tik) veikėjams suvokti, kad ne tik tango šokamas dviese, bet ir studijų proceso rezultatai priklauso NE TIK nuo dėstytojo?
2015-02-21 18:11
Saulius NorvaišasVisus kviečiu jungtis į „VU diagnostikų“ klubą, kuris veikia įtinklintoje aplinkoje. Registruojantis adresu synnethics.com arba svs.lt, sms žinute gausite patvirtinimo kodą. Įvedę jį pateksite į anketą, o užpildę ir patvirtinę pastarąją galėsite registruotis į instituciją „Vilniaus universiteto diagnostikų klubas“. Po to registruokitės į kursą „Vilniaus universiteto situacijos analizė“ ir laukite patvirtinimo, kad esate ten priimti.
2015-02-22 21:29
Saulius. Kitas SauliusSHM akivaizdžiai neturi ko pasakyti per paskaitas, jei jiems būtina papildomai (pa)aiškinti, ko studentai per konkrečią paskaitą išmoks. Užuojauta.
Vienok pastaba apie universitetą kaip kandidato mylimos koncepcijos (įsiprasminimo įrankio?) įkaitą lieka galioti. Pratinkitės prie abejonių, gerbiamasis, kovo 4 bus karščiau.
2015-02-23 11:26
Saulius NorvaišasNeabejoju, jog tiek SHM, tiek ir kitų sričių dėstytojai visada turi ką pasakyti studentams, tik gal studijų procese netaiko tinkamesnių didaktinių priemonių. Todėl studentams po užsiėmimų dažnai kyla klausimas, ką gi dėstytojas norėjo savo kalbėjimu pasakyti. Aišku, jog būnant pranašu ir dėstant universitete dogmas galima apsieiti be tezių ar hipotezių formulavimo ir jų patvirtinimo arba paneigimo. Tačiau pranašų universitete daug neturėtų būti…
Įtinklinto universiteto vizija lieka galioti, tik sakyčiau, jog įtinklinimu universitetas būtų atveriamas ir išlaisvinamas, o ne paimamas įkaitu, uždaromas ir sumažinamas jo prieinamumas. Švietimo, studijų ir mokslo įtinklinimo klausimais diskutuoju jau daug metų su stipriais oponentais, tad tikiuosi kovo 4 d. debatuose ir iš Jūsų sulaukti stiprių klausimų.
2015-04-22 00:05
UzsienyjeEsu buves destytojas. Dirbu uzsienyje nekvalifikuota darba. Per 2,5 metu (neskaitant islaidu seimos islaikymui ir kredito uz buto bankui mokejimo) nusipirkau uz savo minimalia uzsienietiska alga: skalbimo masina, siurbli, mikrobange, 2 laptopus, 2 naujus TV, 3 mobilius, komplekta mokykliniu baldu, buvo dar kitu nenumatytu seimos islaidu uz 2000 euru, neskaitant nauju rubu, batu, zaislu ir kt.smulkmes vaikams ir seimynai. Vis pasiskaitau apie lietuviskas destytoju algas internete ir neatsiranda noro sugrizti i skurda…