Šį mėnesį publikuotas Trečiasis Lietuvos Statutas, kurio vertimą į lietuvių kalbą rengė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto teisės istorijos profesorius Jevgenijus Machovenko kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) instituto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir kitais mokslininkais. 1588 m. išleistas ir iki 1840 m. galiojęs teisynas iki šiol buvo skaitomas rusėnų, lenkų ir kitomis slavų kalbomis. Reikšminga ir tai, kad ateityje lietuvių kalba bus galima skaityti ir Antrąjį Lietuvos Statutą, kurio vertimą rengia VU Teisės fakulteto mokslininkai.

XVI amžius Lietuvos teisei buvo turtingas laikotarpis. Pirmasis Lietuvos Statutas buvo patvirtintas 1529 m., Antrasis Lietuvos Statutas – 1566 m., o ilgiausiai galiojęs Trečiasis Lietuvos Statutas priimtas 1588 m.

Iki šiol į lietuvių kalbą buvo išverstas tik Pirmasis Lietuvos Statutas, kurį, kaip pažymėjo rusėnų kalbą išmanantis profesorius J. Machovenko, įprastai cituoja doktorantai: „Jeigu žmogus nemoka rusėnų ir senosios lenkų kalbos, tai jis negalės skaityti nei Antrojo, nei Trečiojo Lietuvos Statuto.“ Statutų leidimai lietuvių kalba atveria studentams, mokslininkams ir visai visuomenei platesnes galimybes tyrinėti Lietuvos teisės istoriją.

Trečiasis Lietuvos Statutas buvo reikšmingas LDK pasiekimas. Šis teisynas pralenkė savo laiką. „Statutas savo struktūra, teisine terminija visiškai atitinka reikalavimus, keliamus teisei, teisės sisteminimui, kodifikavimui ir teisėkūrai“, – tvirtina prof. J. Machovenko. Anot jo, tai buvo kartu Baudžiamasis ir Civilinis kodeksai bei Konstitucija. Teisės istorijos specialistas pabrėžia: „Tai pagrindinis šalies įstatymas, kuriam negalėjo prieštarauti visi kiti įstatymai, tai buvo pagrindinė mūsų valstybingumo garantija.“

Šiuolaikinėje teisėje įtvirtinti principai, tokie kaip judėjimo ir žodžio laisvė, jau gyvavo Trečiajame Lietuvos Statute, tačiau skyrėsi subjektų ratas. „Tais laikais pilietinės visuomenės nariai buvo tik bajorai, dabar – visi gyventojai. Nors valdžių padalijimo tokio, koks yra dabar, dar nebuvo, tačiau problema jau buvo sprendžiama neleidžiant sukoncentruoti valdžios vienos institucijos rankose. Todėl buvo sukurta sistema, kurioje didysis kunigaikštis negali imtis tam tikrų veiksmų be Ponų Tarybos pritarimo, o  ši negali spręsti dalies klausimų be bajorų Seimo“, – pasakoja mokslininkas.

Lietuvos teisės istorijai reikšmingas ir kitas VU Teisės fakulteto mokslininkų komandos darbas – 2018 m. buvo pradėti Antrojo Lietuvos Statuto vertimo darbai, o 2022 m. paskirta VU Teisės fakulteto vidinė dotacija projektui „1566 metų Antrojo Lietuvos Statuto vertimas į lietuvių kalbą“. Šiuo metu tyrėjų komandą sudaro prof. J. Machovenko (projekto vadovas), doc. Vaidotas A. Vaičaitis ir dr. Dovilė Valančienė. Planuojama iki šių metų pabaigos užbaigti vertimą, kuris bus paskelbtas internete, o ateityje – išleisti spausdintą versiją.

Antrasis Lietuvos Statutas yra vienas iš svarbiausių istorinių Lietuvos teisės aktų – bajoriška LDK Konstitucija ir kartu jos teisės kodifikacija, įtvirtinusi 1564–1566 m. reformų (parlamento, valstybės sąrangos, vietos valdymo, teismų sistemos, ūkio) padarinius, įvedusi „bajorų demokratijos režimą“, baigusi formuoti luominę visuomenės struktūrą ir luominiu principu grindžiamą teisinę sistemą.

Kadangi Trečiasis Statutas parengtas Antrojo pagrindu, buvo itin svarbu abiejų Statutų vertimuose išsaugoti vienodą terminiją ir išlaikyti tokią pat sutampančių nuostatų ir formuluočių interpretaciją ir žodinę raišką. Prof. J. Machovenko dalyvavimas tiek 1588 m., tiek 1566 m. Statutų vertimo projektuose ir kolegos Ričardo Jaramičiaus (LDK institutas) pasiūlytos formuluotės bei taiklios pastabos dėl vartojamų terminų labai padėjo išspręsti šią nelengvą užduotį. Nors abu projektai nebuvo sinchronizuojami specialiai, jų rezultatai bus pateikti Lietuvos visuomenei vienas po kito, su minimalia pertrauka.