Naujausiame žurnalo „JCMS: Journal of Common Market Studies“ numeryje paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros dėstytojos ir Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnis. Tai pirmoji šios mokslininkės publikacija, paskelbta prestižiniame teisės žurnale Europoje.
Straipsnyje „Recent Developments in the Acte Clair Case Law of the EU Court of Justice: Towards a More Flexible Approach“ (Naujausios tendencijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose aiškinant acte clair: lankstesnio požiūrio kryptimi) tiriama acte clair doktrina, kuri itin svarbi prejudicinių sprendimų procedūros Europos Sąjungos Teisingumo Teisme kontekste.
Prejudicinių sprendimų procedūra – tai ES teisėje įtvirtinta nacionalinių teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bendradarbiavimo priemonė, suteikianti nacionaliniams teismams galimybę, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą siekiant nutarties išaiškinimo. Taip užtikrinama, kad ES valstybėse formuotųsi praktika, atitinkanti ES teisės normų turinį ir paskirtį, ir ES teisė nacionaliniuose teismuose būtų aiškinama ir taikoma vienodai.
„Kadangi tam tikrais atvejais nacionaliniai teismai turi pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis pateiktų išaiškinimą dėl konkrečios ES teisės normos interpretacijos, labai svarbu tinkamai šią pareigą apibrėžti. Mano straipsnyje nagrinėjamos tokios nacionalinių teismų pareigos kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ribos. Ši tema aktuali tiek kiekvienam nacionaliniam teisėjui, tiek klientams teisme atstovaujančiam advokatui. Ji taip pat svarbi teisės mokslui“, – sako dr. A. Limantė.
Vadovaujantis ES sutartimis, kai ES valstybės narės teismui, kurio sprendimas negali būti toliau apskundžiamas (t. y. galutinės instancijos teismui toje byloje), kyla klausimas dėl tinkamo ES teisės aiškinimo, šis nacionalinis teismas privalo kreiptis į Teisingumo Teismą. „Vis dėlto ši pareiga nėra absoliuti. Galutinės instancijos teismas gali nesikreipti dėl prejudicinio sprendimo, jei analogišku atveju jau buvo priimtas toks sprendimas (vadinamoji acte éclairé doktrina) arba, ką ir nagrinėjau, jei tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (tai vadinama acte clair doktrina)“, – paaiškina dr. A. Limantė.
Mokslininkė pasakoja, kad acte clair doktrina buvo išplėtota 1982 m. Cilfit byloje priimtu sprendimu. Teisingumo Teismas suformulavo sąlygas, kai galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis dėl ES teisės išaiškinimo, nes tinkamas teisės taikymas nekelia abejonių. Vis dėlto šios Cilfit byloje numatytos sąlygos itin griežtos ir realiai beveik neįvykdomos. Pavyzdžiui, remiantis Cilfit kriterijais, tvirtinti, kad ES teisės taikymas nekelia jokių abejonių, nacionalinis teismas gali tik įsitikinęs, kad tai bus taip pat akivaizdu kitų valstybių narių teismams ir Teisingumo Teismui, be to, reikia atsižvelgti į ES teisei būdingas savybes ir su jos aiškinimu susijusius sunkumus, galimus skirtingus vertimus – visa tai reikalautų labai didelės apimties tyrimo, kuris tikrai ne visuomet galimas. Šie griežti kriterijai yra sulaukę nemažai kritikos.
Dr. A. Limantė tyrė Teisingumo Teismo požiūrį į šiuos Cilfit byloje išvardytus kriterijus ir nustatė, kad jie niekada nebuvo nuosekliai ir griežtai taikomi Teisingumo Teismo praktikoje. Tai patvirtino ir 2015 m. rugsėjį priimtos Ferreira da Silva bei X and van Dijk bylos. Jų argumentaciją mokslininkė detaliai išanalizavo. „Teisingumo Teismas į acte clair doktriną ir Cilfit bylos kriterijus žvelgia kur kas lanksčiau, nei dažnai teigiama doktrinoje ar ES teisės paskaitose universitete, taip suteikdamas nacionaliniams galutinės instancijos teismams platesnę teisę spręsti dėl būtinybės kreiptis dėl prejudicinio sprendimo“, – sako teisininkė.
Moksliniai dr. A. Limantės tyrimai dažniausiai susiję su ES teise. Tyrėjos dėmesys krypsta į ES vidaus rinkos teisės klausimus (šį kursą ji dėsto VU), taip pat ji domisi Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, jo vaidmeniu ES integracijoje, priimamų sprendimų įtaka nacionalinei teisei. Mokslininkę žavi ir lyginamieji tyrimai – konkretaus klausimo reguliavimo skirtingų valstybių teisėje palyginimas ir vertinimas.
„JCMS: Journal of Common Market Studies“ leidžiamas Jungtinėje Karalystėje. Tai – vienas geriausiai vertinamų teisės žurnalų Europoje, kurio citavimo indeksas (impact factor) 1.83, o pats žurnalas skelbiamas ne vienoje svarbioje duomenų bazėje.
Straipsnio santrauka: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12434/full
Komentarų: 11
2016-10-28 21:07
AndrejNuoširdžiai sveikinu! Visiems humanitarams turėtu būti geras pavyzdys.
2016-10-29 00:13
LinasPagarba! Dziugu matyti, kad lietuviai pradeda vis aktyviau publikuotis tarptautineje erdveje!
2016-10-29 13:16
copyNa neapgaudinėkite žurnalistai, pirma pasitikrinkite. Impact Factor = 1,8; “Economics” kategorijoje žurnalas užima 61 vietą!!! “Political Science” kategorijoje – 26 vietą! Kur čia prestižas? Na gerai pagaliau humanitaram pavyko 1Q išsipublikuoti, tai reiškia kažkas “susitvarkė” su savo beraštyste.
2016-10-29 15:10
Komentarai...Jūs pone komentatoriau esate pagiežingas mažas žmogus ir man jūsų gaila.
2016-10-31 14:28
MokslinčiusŽurnalistė turėjo pažymėti, kad LT humanitarams publikacija tokio lygio žurnale yra rimtas pasiekimas.
Tuo tarpu LT fizinių ir biomedicinos mokslo atstovams tai yra kasdienybė. Jie kasmet publikuoja dešimtys straipsnių žurnaluose, įeinančiuose į TOP 10 savo kategorijose.
2016-10-29 17:10
copyKaip puiku, kad jūs taip tiksliai “žinote” mano dydį, įdomu iš ko jūs nusprendėte, iš kavos puodelio? Dėl pagiežingumo… Tiesiog aš už sąžiningumą, nes bejo mums praktiškai daugiau nieko neliko. Na kamgi meluot. Ką jūs parašysite tuomet kai Agnė publikuosis tikrai prestižiniame žurnale. Ar čia jau viskas. Manot, kad tai VU pasiekimų ribos, tuomet atsidaryki WOS :)
2016-10-30 03:33
atsakymasSveikinimai!
Copy nera teisus/teisi. JCMS is tikruju yra laikomas presitiziniu zurnalu politologijos srityje, taip pat viesosios politikos disicplinoje, ypac ES tyrinejimu srityje ir ypac tarp Europoje dirbanciu mokslininku. Ekonomikos srityje maziau prestizinis, taciau taip pat laikomas solidziu ES tyrinejimu srityje. Tiesa, su teises sritimi nesu susipazines. JCMS yra tarpdisciplininis zurnalas.
Svarbu, kad JCMS skaitomas ne tik mokslininku, bet ir sprendimu priemeju.
Taip kad pasigirti yra kuo
sekmes darbuose ateityje!
2016-10-31 18:55
copyNa iš pavadinimo gali būti suprasta, kad tai – pasaulio lygio prestižinis žurnalas, o ne “ypač Europoje”. Sutinku, kad mokslininkai dažnai yra perdėm kuklūs, bet persistenti gal irgi nereikėtų. Žurnalo dalykas – “Common Market Studies” kaip ir ekonominis, ir šioj kategorijoj jis yra 61 pagal IF. Yra toks žurnalas keistu pavadinimu (Technological and Economic Development of Economy), kurį leidžia VGTU, jis šioj kategorijoj yra 55 (IF-1,95). Gal irgi PRESTIŽINIS tiems kas ten publikuojasi :) Iš 37 šiais metais publikuotų straipsnių 8 turi Lietuvos afiliaciją: 7 – VGTU, VU – nėra. Na, mums pavyko publikuotis 6 pozicijomis žemiau… Kaip manot ką šiame kontekste galėtų pasakyti visiukai?
Sveikinimai autoriams! (be ironijos)
2016-11-01 05:28
atsakymasTiek pastabos apie JCMS, tiek apie VGTU leidžiamą žurnalą parodo, kad IF nėra idealus rodiklis. Reikėtų būti susipažinus daugiau ir su sritimi, kad galima būtų adekvačiai vertinti. O jeigu jau darome ‘bean counting’, JCMS IF palyginti aukštas – imkime pvz. tarptautinių santykių sritį, kur JCMS ima 13 vietą.
Ir taip, “prestižo” suvokimas tiek skirtingose tyrimų srityse, tiek ir skirtingose šalyse ar kontinentuose gali skirtis. Tai, kas socialiniuose moksluose laikoma prestižine publikacija ar žurnalu geriausiuose Europos universitetuose ir Europos tyrėjų bendruomenėje, stipriai koreliuoja su tuo, kas laikoma prestižiniu JAV ar apskritai pasaulyje. Tačiau ta koreliacija nėra tobula.
Grįžtant prie JCMS, tai pirmiausiai ne į discipliną, o objektą orientuotas žurnalas – tiriami klausimai, susiję su ES integracija. Todėl jeigu paklaustumėte lyderiaujančių pasaulyje tyrėjų, nagrinėjančių ES integracijos klausimus, dauguma sutiktų, kad JCMS būtų vienas iš “topinių” žurnalų. Todėl pasikartosiu, kad naudinga būti susipažinus su sritimi, vertinant žurnalo prestižą.
O dėl to, kad Lietuvos socialinės srities mokslininkų pripažintuose gerą IF turinčiuose žurnaluose publikacijų negausu – tai faktas. Tai, kad šiuo aspektu situacija pvz. gamtos moksluose daug geresnė, taip pat. Su tuo tikrai nesiginčysiu ir pritarsiu, išskyrus pastabą, kad visame pasaulyje socialinių mokslų straipsnių kiekis paprastai vienam tyrėjui mažesnis, žurnalų IF mažesni, o daug publikuojamasi ir kituose leidiniuose (pvz., knygose ar jų skyriuose, kurie priklausomai nuo leidėjo gali būti taip pat “prestižiniai”). Todėl korektiška būtų lyginti ne socialinius su gamtos mokslais, o Lietuvos socialinius mokslus su kitų šalių mokslininkais ir universitetais (čia taip pat kol kas stipriai atsiliekama nuo geriausių universitetų).
2016-11-01 09:32
AisteNet paziurejau koks cia zurnalas… Man kaip teisininkei svajoti tik apie publikacija jame.. Bet gal kada nors:)
Sveikinimai!
2016-11-07 14:56
kiekvienam - savo“Atsakymas” teisingai pa=ymi, kad HSM ir FBTM mokslų (ir mokslininkų) pasiekimų negalima matuoti p[agal vieną kurpalį. Ir ne tik todėl, kad HSM srityse yra svarbūs ne tik (ir gal ne tiek) publikacijos mokslo žurnaluose, bet ior monografijos bei straipsnių rinkiniai. Bet taipogi todėl, kad moksle, bent jau HSM, itin svarbiu rezultatu laikytinos iš mokslo gimstančios inovacijos, padarančios “čia ir dabar” įtaką visuomenės gyvenimui ir jos socialinei-ekonominei raidai.
Todėl HSM mokslininka, kad ir neturintis neturintis “oh-so-high” IF, bet pasiūlęs inovaciją, kuri “tapo kūnu” ir bent kažkiek apčiuopiamai pakeitė visuomenės raidos trajekoriją, tikrai yra ne mažiau vetas, negu “tiksliukas”, kuris daug kartų cituotas, bet kurio mokslas bent kol kas eina “į biblioteką”.
(Sąvoka “inovacijos” čia naudojama plačiąja prasme: tai gali būti ir , pvz.,jau metai kaip plačiai aptarinėjamas socialinis modelis, ir humanitarų darbai, kaip antai prof.E.Gudavičiaus moksliškai pagrįsta Mindaugo karūnavimo diena, kuri tapo Valstybės švente).