Paaiškėjus pirmiesiems valstybinių brandos egzaminų rezultatams, abiturientai vis aktyviau svarsto, ką studijuoti. Rinkdamiesi studijas būsimieji studentai mąsto ne tik apie studijų kokybę ar savo pomėgius, tačiau ir apie galimas karjeros perspektyvas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) bakalauro programos absolventė Augustė Dudutytė, šiuo metu dirbanti VA Carite ties pabėgėlių integracija bei jaunimą ugdanti  „Lietuvos Atgajoje“ sako, kad studijas rinkosi nežinodama, ką nori dirbti, todėl savo pasirinkimą grindė noru turėti platų išsilavinimą, o studijų metais išbandė daugybę skirtingų veiklų, kurios padėjo surasti ir galimą karjeros kelią.

Rinkosi platų išsilavinimą

A. Dudutytė pasakoja, kad besirinkdama studijas konkrečių karjeros tikslų neturėjo, tačiau žinojo, jog nori įgyti platų išsilavinimą, kuris paliktų erdvės vaizduotei ir lankstumui būsimame darbe.

„Norėjau baigti tokius mokslus, kurie leistų dirbti įvairų, prasmingą, ugdantį, į žmones orientuotą darbą. Tuomet mano, dar abiturientės, galvoje abstrakčiai šmėžavo tokie konceptai, kaip nevyriausybinės organizacijos ir tarptautiniai projektai. Vis dėlto, perskaičiusi VU TSPMI politikos mokslų bakalauro programos aprašymą, susižavėjau ne galimomis darbo pozicijomis, bet šių mokslų kuriamomis sąlygomis puoselėti svarbius įgalintos asmenybės aspektus – kritinį mąstymą, gebėjimą dirbti savarankiškai ir atsirinkti informaciją. Ši programa man nuskambėjo kaip patrauklus potencialo puoselėjimo pažadas, dėl to ir pasirinkau šias studijas“, – pasakoja VU TSPMI alumnė.

Pasak A. Dudutytės, ji iki šiol itin atvirai žiūri į darbą, praktiką, savanoriavimą bei kitas veiklos formas, kurios suteikia įrankius veikti, ugdyti asmenybę.

„Man labai svarbu naudotis progomis kaupti tarpasmeninius resursus, kad galėčiau jais dalintis su tais, kurie neturėjo tokių gerų sąlygų jų įgyti. Todėl svarbus veiksnys sprendžiant, ką noriu dirbti, yra galimybė tuos gebėjimus panaudoti padedant kitiems ir taip didinti teigiamą poveikį. Tai ir yra prioritetai, padedantys apsispręsti dėl profesinių pasirinkimų“, – teigia ji.

Atsivėrė daug galimybių

Pasak VU TSPMI alumnės, platus išsilavinimas, kurį suteikia institutas, atvėrė ir daug skirtingų galimybių ne tik karjeros srityje. Studijų metais A. Dudutytė prisijungė prie studentų korporacijos „RePublica“, taip pat koordinavo žmogiškųjų išteklių sritį VU TSPMI Studentų atstovybėje. Vėliau „World Merit“ organizacijoje vadovavo tarptautinei lėšų pritraukimo komandai, vertingos patirties sėmėsi ir praktikų metu – Lietuvos žmogaus teisių centre, kuris leido patirti teisių advokacijos ir aktyvizmo virtuvę ir Nuolatinėje Lietuvos Misijoje Jungtinėse Tautose, Niujorke.

„Bandžiau apsidrausti – jei akademinei sėkmei nepavyktų materializuotis į tenkinantį gyvenimo kelią, turėčiau tokį praktinės patirties parašiutą, kurį galėčiau išsiskleisti ieškodama  alternatyvios profesinės veiklos. Supratau, kad jei noriu turėti lanksčius pasirinkimus, turiu turėti, ką pasiūlyti darbo rinkai. Taip ėjau ir rinkau savo įvairiapusį kraitelį“, – pasakoja A. Dudutytė.

VU absolventė teigia, kad diplomatija yra per daug nutolusi nuo jos siekiamų apčiuopiamų rezultatų, kad motyvuotų tai rinktis kaip savo karjerą, tačiau dalyvavimas Generalinėje Asamblėjoje buvo įspūdinga patirtis, o keli mėnesiai Misijoje leido susipažinti su tuo, kaip vyksta derybos tarp valstybių ir kaip siekiama kompromisų tarptautiniais klausimais. A. Dudutytės nuomone, būtent įvairi praktinė patirtis ir yra receptas visapusiškai asmenybei kurti.

„Nemanau, kad vertė yra daryme kiek įmanoma daugiau dalykų – man patrauklesnė nuoseklių pastangų dėjimo politika, bet taip pat svarbu išsibandyti skirtingus dalykus prieš apsistojant ties vienu. Žinoma, tai reikalavo daug kompromisų siekiant paskirstyti savo laiką ir energiją, labai realistiško savo pajėgumų įsivertinimo, todėl po studijų pasidariau pertrauką – reikėjo pailsėti ir apgalvoti, ką ir kaip aš noriu daryti toliau“, – teigia VU TSPMI alumnė.

Anot politikos mokslų absolventės, studijos institute ir įvairios profesinės patirtys suteikė tam tikrus  įgūdžius ir nuolatos lavino jos asmenines savybes.

„Išlavinau gebėjimą dirbti individualiai, imtis iniciatyvos iš vidaus. Ėmiau nepatogumą matyti kaip ženklą, kad to nepatogumo šaltinis yra tyrinėjimo verta erdvė.  Išsiugdžiau ir ilgojo laikotarpio požiūrį – stengiuosi pasitikėti darbo procesu ne kertant kampus, bet nuosekliai dirbant ir neišsigąstant, kai nepasiekiama greitų rezultatų. Nors tokio darbo vaisiai ateina vėliau, mano patyrimu – jie būna vertingesni“, – pasakoja A. Dudutytė.

Sėkmės receptas – viską išbandyti

Kalbant apie pasiekimus ir ateities planus, A. Dudutytė sako dažnai sulaukianti klausimo, kaip jaunam žmogui atrasti savo kelią.

„Šiais metais dalyvavau VU TSPMI Alumnų draugijos mentorystės programoje, šio klausimo sulaukiau ir iš savo studentės Rugilės. Atsakiau, kad kiekvienas iš mūsų turime rasti savo būdus, tačiau aš manau, kad labiausiai tam padeda susisteminta savianalizė apie tai, kas yra svarbu tavo gyvenime – kokius poreikius turiu, ar jie kertasi tarpusavyje, kurie yra prioritetiniai ir dar daug kitų klausimų. Man patinka metafora apie smiginio žaidimą: gali stovėti su strėlyte ir taikytis į lentą valandų valandas, bet tikrai mokytis pradėsi tada, kai pabandysi ją mesti į taikinį. Taip aš tą strėlytę ir mėčiau savanoriaudama, dalyvaudama įvairiose programose, projektuose ir atlikdama neapmokamas praktikas. Man tai pasiteisino ir todėl labai siūlau visiems turintiems prabangos iškart nepradėti dirbti, pasibandyti įvairias sritis ir per greitai neatsidurti komforto zonoje, neužsisėdėti inercijoje.“

Turėdama itin daug įvairių patirčių bei praktikos ieškant įdomios ir mėgstamos veiklos, VU TSPMI pasidalino ir savo sėkmės receptu.

„Jei reikėtų šį paieškų kelią eiti iš naujo, tikrai kartočiau studijas VU TSPMI, vėl pasinaudočiau galimybėmis studijuoti ir atlikti praktikas užsienyje su Erasmus programomis – tai išskirtinai patogios sąlygos įgyti profesinės ir gyvenimiškos patirties. Taip pat skaityčiau kiek įmanoma daugiau tekstų, nesitikint, kad kažką perskaitysiu vėliau, kartočiau visas veiklas universiteto organizacijose, o į atliekamas praktikas žiūrėčiau ne kaip į formalumą, bet kaip į potencialų sekantį žingsnį po studijų“, – sako A. Dudutytė.