Vilniaus universiteto (VU) bioarcheologei dr. Giedrei Motuzaitei Matuzevičiūtei Keen Europos mokslo taryba (EMT; angl. European Research Council, ERC) skyrė 2 mln. eurų dotaciją. Finansavimas suteiktas mokslininkės projektui „Praeities ir ateities sorų maisto keliai“ (angl. Past & Future Millet Foodways). Lietuvoje pirmoji EMT įsitvirtinančių tyrėjų dotacijos (angl. ERC Consolidator Grant) gavėja teigia, kad žinios apie kultūrinių augalų įvairovę, paplitimą ir integraciją praeityje gali pasitarnauti sprendžiant šiuolaikinius globalius iššūkius: bioįvairovės mažėjimo, maisto trūkumo, klimato kaitos.

Užpildys spragą moksle

Dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen vadovauja VU Bioarcheologijos tyrimų centrui (Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra), o jos domėjimosi sritis – ką kadaise valgė žmonės, kaip kultūriniai augalai išplito po pasaulį ir kokią įtaką turėjo socialiniams pokyčiams bei gamtai. EMT šį projektą išrinko kaip vieną įdomiausių pavyzdžių.

„Per visą žmonijos istoriją auginome tūkstančius įvairių augalų rūšių, o šiandien didžiąją dalį mūsų suvartojamų kalorijų tesudaro kelios kultūros – ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Biologinės įvairovės mažėjimas kelia iššūkių žemės ūkiui globaliu mastu. Mokslas jau atsakė į klausimą, kada senovėje tam tikri augalai buvo sukultūrinti ir kokiais keliais paplito po pasaulį. Tačiau vis dar nežinome, kaip ir kodėl kultūriniai augalai plito praeityje, kodėl vieni augalai buvo priimami ir toliau kultivuojami bei vartojami, o kiti taip ir neprigijo arba ilgainiui buvo išstumti iš mūsų raciono“, – pasakoja mokslininkė.

Dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen ketina užpildyti šią spragą, atlikdama tarpdisciplininį tyrimą, apimantį biochemijos, klimatologijos, archeologijos ir antropologijos sritis: „Tyrimo tikslas – suprasti, kaip tam tikros augalinės kultūros plito, kaip buvo integruojamos žmonių bendruomenėse, kodėl buvo išstumtos ir ką daryti, kad galėtume grįžti prie vertingų, nors jau pamirštų kultūrų.“

Tikslas – fiksuoti ilgalaikius žmonių mitybos pokyčius

Pasak jos, mityba ir klimatas yra vieni iš svarbiausių dalykų tiriant žmonių elgseną. Šis tyrimas aprėps didelę Rytų ir Vidurio Europos geografinę teritoriją bei pirmą kartą fiksuos žmonių mitybos pokyčius 4000 metų laikotarpiu. Ateityje tai gali padėti suprasti bioįvairovės svyravimus, rekonstruoti gamtines nišas, kuriose tam tikri augalai klestėjo, ir keičiantis klimatinėms sąlygoms padėti efektyviau aprūpinti žemę maisto ištekliais semiantis žinių iš praeities.

„Tyrime soros bus naudojamos kaip raktas šiems procesams pažinti. Dėl savo unikalių biocheminių savybių soras galima atsekti erdvėje ir laike, susieti su tam tikromis populiacijomis bei klimatiniais duomenimis. Ši kultūra turi specialius biologinius žymenis, todėl, palyginti su kitais javais, suteikia daug konkretesnę informaciją apie tai, kaip ir kodėl kito kultivuotų augalų bioįvairovė“, – tvirtina dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen.

Pašnekovės teigimu, sorų biocheminės savybės leidžia daryti ir platesnius apibendrinimus – kaip sorų auginimo sėkmė ir jos svyravimas yra susiję su klimatiniais pasikeitimais ir bendruomenės kulinariniais pasirinkimais.

Bus įtraukti Ukrainos mokslininkai

Anot mokslininkės, soros – labai vertingi javai, ypač naudingi žmogaus sveikatai. Be ypatingos maistinės vertės, jos pasižymi žemu glikeminiu indeksu, yra nelepios, greitai auga, nereikalauja laistymo ir trąšų. Deja, Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose šios kadaise populiarios grūdinės kultūros yra beveik pamirštos, tačiau žinome, kad praeityje jos buvo plačiai auginamos tūkstančius metų.

„Soros buvo sukultūrintos Kinijoje maždaug prieš 8 tūkstančius metų, o į Europą atkeliavo prieš 3,5 tūkst. metų. Teritoriškai soras galima atsekti nuo pradinio jų integravimo Europoje, joms atėjus iš Azijos per Ukrainą. Todėl projekto metu bus tiriami pietryčių, rytų ir šiaurinės Europos sorų plitimo keliai įvairiausiose ekosistemose, pradedant nuo Ukrainos, kur randame seniausias sorų liekanas Europoje“, – aiškina dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen.

Vienas tyrimo etapas numatytas būtent Ukrainoje, įtraukiant vietinę mokslinę bendruomenę: „Ukraina bus vienas šio tyrimo dėmesio centrų, todėl projekto eigoje prie komandos turėtų prisijungti palinologai ir archeologai iš Ukrainos“.

Tapo pirmąja EMT įsitvirtinančių tyrėjų dotacijos gavėja Lietuvoje

„EMT dotacijos gavimas yra aukščiausias įvertinimas mokslininkui. Būti Europos mokslinės bendruomenės priešakyje – neabejotinai reikšmingas įvertinimas tiek asmeniniu, tiek bendruomeniniu požiūriu. Man tai – svarbus mokslinis pripažinimas, suteikiantis reikšmingą finansinę bazę, taigi ir laisvę vykdyti tyrimus. Visam universitetui tai – ir prestižas, ir dar didesnės pozicionavimo, konkurencingumo galimybės“, – vardija mokslininkė.

Jos teigimu, šis laimėjimas taip pat reikšmingas įvykis visai Lietuvos mokslinei bendruomenei. Dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen tapo pirmąja EMT įsitvirtinančiųjų tyrėjų dotaciją pagal „Europos horizonto“ (angl. Horizon Europe) programą gavusia šalies mokslininke ir trečiąja, pelniusia EMT dotaciją apskritai.

2022 m. pradedantiesiems mokslininkams (angl. ERC Starting Grant) skirtą dotaciją gavo VU Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjas biochemikas dr. Stephen Knox Jones jaunesnysis. 2017 m. patyrusiems mokslininkams (angl. ERC Advanced Grant) skirta dotacija suteikta VU GMC Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų skyriaus vadovui prof. Sauliui Klimašauskui.

EMT dotacijos yra itin prestižinė Europos Komisijos finansavimo schema tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai vykdyti. Šių dotacijų tikslas – remti aukšto lygio novatoriškus ir ambicingus įvairiuose karjeros etapuose esančių mokslininkų projektus, skatinti tyrėjų kūrybingumą, stiprinti Europos mokslo pažangą.