Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto (VU) ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. Lietuvos ir VU dalyvavimas CERN tyrimų programose laikomas aiškiu šalies mokslininkų kompetencijų pripažinimo ženklu.

Organizatorių teigimu, iš Ženevos (Šveicarija) atvykę CERN specialistai supažindins tyrėjų komandas, norinčias dalyvauti organizacijos veikloje, su šiuo metu vykdomais darbais, pristatys taikomas informacinių technologijų infrastruktūras ir ateities technologijas, reikalingas atrasti naujiems gamtos reiškiniams.

Ne paslaptis, kad VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius dr. Valdas Rapševičius laikomas vienu garsiausių CERN lietuvių programuotojų. Jo manymu, Lietuvos tapimas asocijuotąja CERN nare ir tai, kad šalyje vyksta vis daugiau oficialių organizacijos renginių, yra svarbus šalies mokslininkų ir jų kvalifikacijos pripažinimas.

„Vilniuje vykstančio darbinio susitikimo metu planuojama išplėsti tyrimų mastą ir ieškoti naujų idėjų, kurios leistų susidoroti su netolimoje ateityje kilsiančiais iššūkiais CERN atliekamuose eksperimentuose. Planuojama didinti elementariųjų dalelių susidūrimų intensyvumą, jų skaičių ir taip surinkti net iki 6 kartų daugiau duomenų, palyginti su dabartiniais kiekiais. Be to, bus ieškoma partnerių kompiuterijos ir skaičiavimų srityje, pristatysime VU vykdomus projektus“, – apie būsimą susitikimą sakė dr. V. Rapševičius.

Anot Lietuvos mokslų akademijos Organizacinio skyriaus vadovo dr. Andriaus Bernoto, VU tyrėjai CERN itin vertinami dėl savo inovatyvumo, o renginyje Vilniuje sulauksime ir kylančių pasaulio mokslo žvaigždžių.

„Veikla CERN įdomi tuo, kad darbas čia daugiausia vyksta mokslininkų grupėse, atradimų straipsniai spausdinami įrašant šimtus autorių. Bet dėl to geros vieno asmens idėjos savo reikšmės nepraranda, priešingai – jas itin greitai pritaiko kiti mokslininkai. Džiaugiamės, kad į Vilnių atvyks ir mokslininkė iš Indijos Archana Sharma, kurios vadovaujamai grupei patikėtas naujo CMS subdetektoriaus kūrimas“, – dalyvavimo CERN veikloje naudą aiškina dr. A. Bernotas.

VU su CERN pirmąkart kontaktą užmezgė dar 1993 m. Lietuvių indėlis į medžiagotyros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir prasidėję didžiojo hadronų greitintuvo pasaulinio skaičiavimo tinklo projektai sudarė pagrindą 2004 m. pasirašyti bendradarbiavimo su CERN sutartį. Šiuo metu Lietuva siekia asocijuotosios narystės CERN organizacijoje, o VU mokslininkų ir kitų tyrėjų indėlis šioje srityje – itin reikšmingas. Bendra veikla jau vykdoma medžiagotyros, teorinės ir eksperimentinės dalelių fizikos, informacinių technologijų srityse, bendradarbiavimą siekia užmegzti diagnostinės radiologijos specialistai.