Jauniausi Vilniaus universiteto studentai, studijuojantys Vaikų universitete,sužinojo daug mokslo paslapčių apie Žemę ir apie tai, kaip ji susiformavo.

Antroje žiemos ciklo paskaitoje sausio 19 dieną jie klausėsi Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektorės, Geologijos muziejaus vedėjos Eugenijos Rudnickaitės, kuri aiškino, ar gali žmogus pastebėti, kaip keičiasi Žemės „veidas“.

Žemė lygiai taip pat kaip žmogus gyvena savo gyvenimą. Tačiau žmogus metus skaičiuoja dešimtmečiais, labai retai – šimtmečiais, o mūsų planeta – milijardais. Mokslininkė vaikams atskleidė, kad mūsų Žemei yra 4,6 milijardų metų. Per šį laikotarpį ji pakeitė ne vieną „veidą“. „Jaunystės nuotraukoje jūsų senelis neatrodo toks, kaip dabar, ir gali būti visai nepanašus į tokį, koks buvo dar anksčiau, prieš daugelį metų. Keičiasi žmogus, ir Žemė keičia savo „veidą“, o tai, kaip kadaise atrodė planeta, tyrinėja geologai“, – sakė lektorė.

Vaikai susidomėję klausėsi apie žemynų išsidėstymo žemės paviršiuje kitimą prieš 620 mln. metų. Buvo metas, kai vietoj penkių planetos žemynų buvo susidaręs vienas ištisas žemės plotas, kuris vėliau išsiskaidė. Ir tik nuotraukoje iš kosmoso galima pamatyti žemės „siūles“ ir spėti, kaip ji buvo „susiūta“.

„Kas Žemės laukia po 50 mln. metų? Jei viskas klostysis taip, kaip iki šiol, įvyks dideli globalūs pokyčiai, o galbūt visi žemynai vėl susijungs į vieną“, –vaikams aiškino dėstytoja.

Vaikų universiteto studentams buvo be galo įdomu žiūrėti nuotraukas ekrane, rodančias, kaip iš smulkių upelių susilieja upės, kaip susiformuoja gyventojus bauginantys mirties slėniai. Tačiau tie patys slėniai po milijono metų gali virsti nuostabaus grožio kanjonais.

Dėstytoja vaizdžiai pasakojo apie ledynų susiformavimą, daug žalos žmonijai atnešančias nuošliaužas. Vaikai įdėmiai klausėsi apie vulkanus, jų susiformavimą ir „sprogimus“.

„Pasidarė šiek tiek baisu, kai išgirdau, kad Lietuvoje gali įvykti žemės drebėjimas. Brolis sakė, kad mūsų šalyje to niekada nebus“, – sakė antrokas Paulius. Draugas jį „guodė“, kad neaišku, kada žemės drebėjimas įvyks ir ar mes iki to laiko išgyvensime.

Dėstytoja pasakojo, kad tai nėra mitas, Lietuvoje žemės drebėjimas buvo užfiksuotas prieš 1,8 mlrd. metų. Pasirodo, tuo metu Lietuvoje būta ir vulkanų. Kadangi Baltijos jūros dugne susijungia dvi tektoninės plokštės, tai žemės drebėjimas gali pasikartoti, tik nežinia kada.

Išklausę paskaitą studentai dėstytoją apibėrė klausimais ir nuskubėjo apžiūrėti eksponatų – kaip atrodo sustingusi lava, pemza. Kupini įspūdžių ir užpildę įrašą savo studijų knygelėje jie grįžo pas tėvelius ir mokytojus, o šie taip pat laiko veltui neleido. VU Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas Vidas Pinkevičius jiems demonstravo bažnyčios vargonus ir papasakojo apie šį unikalų instrumentą – tituluotą muzikos instrumentų karalių.

Jauniausi studentai, užsiregistravę į Vaikų universitetą, laukiami trečioje paskaitoje, kuri vyks sausio 26 d. (antradienį) 14 val. Joje Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos ir informatikos metodikos katedros docentas dr. Romualdas Kašuba pasakos apie aritmetinius šėlsmus.