Šiemet QS pasaulio universitetų reitingas pirmą kartą įvertino universitetų tvarumo rodiklius. Jame reitinguota vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas (VU), patenkantis į 601 poziciją. Pagal reitinge vertintą rodiklį „poveikis visuomenei“ VU užima 447 vietą.

Šis kompleksiškas tvarumo reitingas sudaromas įvertinus du – poveikio aplinkai ir visuomenei rodiklius. Aukštosios mokyklos poveikis visuomenei nustatomas atsižvelgiant į 5 kategorijas: įdarbinimo ir galimybių, lygybės, gyvenimo kokybės, poveikio švietimui bei dalijimosi žiniomis. Tuo tarpu poveikis aplinkai matuojamas pasitelkus mokymosi tvarumo, institucijos tvarumo ir tvarumo tyrimų duomenis.  

Poveikio aplinkai rodiklis atspindi, ar institucija rengia strategijas, atlieka mokslinius tyrimus ir vykdo edukacines veiklas atsižvelgdama į aplinką. Šiam rodikliui nustatyti naudojami bendri QS reitingų, pačių universitetų, Nyderlandų analitikų „Elsevier“ ir pasaulinių organizacijų, tokių kaip UNESCO ir Pasaulio bankas, duomenys. 

Aukštųjų mokyklų poveikis visuomenei vertinamas atsižvelgiant į skirtingus institucijos veiklos aspektus, užtikrinant socialinę pažangą ir kokybišką švietimą. Kaip ir aplinkosaugos kategorijoje, derinami QS, institucijų, „Elsevier“ ir tokių organizacijų kaip UNESCO bei Pasaulio bankas duomenys.

Vertinant pagal poveikio visuomenei rodiklį VU aukščiausius rezultatus pasiekė dviejose – įdarbinimo ir galimybių bei mokslo poveikio – kategorijose. Pagal įdarbinimą ir galimybes universitetas užima 315, pagal mokslo poveikį – 363 poziciją.

Kad patektų į tvarumo reitingą, aukštojo mokslo institucijos turi atitikti šiuos kriterijus: būti įsipareigojusios švelninti klimato kaitos krizę, būti įrodžiusios mokslinių tyrimų kultūros suderinamumą su Jungtinių Tautų (JT) numatytais darnaus vystymosi rodikliais (SDG), būti QS reitingų dalyvės.

Universitetui tvarumo reitingas visų pirma suteikia galimybę įvertinti, kurios institucijos yra faktiškai įsipareigojusios savo veiklą vykdyti tvariau. Šis įsipareigojimas taip pat turi būti patvirtintas išorinių įrodymų – nuo universiteto absolventų daromo poveikio mokslui ir technologijoms sprendžiant klimato kaitos problemas iki mokslinių tyrimų, atliekamų įgyvendinant 17 JT darnaus vystymosi tikslus. 

Galiausiai vertinamas universitetų, kaip švietimo ir mokslinių tyrimų centrų, socialinis ir aplinkosauginis poveikis, o kartu aukštųjų mokyklų, kaip pagrindinių darbdavių, sprendžiančių veiklos tvarumo uždavinius, poveikis visuomenei.