Demokratinė visuomenė, kuri neturi aristokratinės dimensijos, naikina pati save, kita vertus, demokratinė visuomenė veikia, jeigu kiekvienas žmogus yra ugdomas kaip aristokratas, teigia aukštojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis.
„Demokratinėje visuomenėje aristokratiškumas yra išmintis, dorybė, pareiga, bet aristokratija visuomet turi paklusti ir nusileisti demokratinei žmogaus teisei – turėti nuomonę, ją reikšti ir kartais netgi ją įtvirtinti įstatymiškai. Dažnai ta nuomonė gali būti net ir kvailiausia, bet jeigu dauguma jai pritaria, ji tampa įstatymu. Deja, demokratinė visuomenė taip gali susinaikinti, jei ji be aristokratinės dimensijos. Demokratija įsitvirtina įstatymais, o aristokratija – per atskiro žmogaus buvimą. Kitaip sakant, demokratinė visuomenė veikia, jeigu kiekvienas žmogus yra aristokratas. Taigi jis turi būti ugdomas kaip aristokratas.
Tačiau aristokrato ugdymas yra nepelningas. Visi visuomenėje ir aukštajame moksle vykstantys pokyčiai yra grindžiami pelno, laisvosios rinkos principais – į tą pusę juda ir Lietuva. O schema labai paprasta: investicija į švietimą yra tas pats, kas ir investicija į mašinas, siekiant padidinti individo ekonominį pajėgumą, o tas individas dar turi susimokėti už mokslą, kadangi žmogus ateityje bus produktyvesnis ir turės didesnių pajamų.
Jeigu švietimas grindžiamas tik pelningumu, tai demokratija naikina pati save. Lietuvoje irgi pastebimas šitas judėjimas – mokslas tampa ūkine veikla, siekiant patenkinti išgyvenimo poreikius. Na, dar yra šeima, kuri, pratęsdama rūšį, gamina darbuotoją ūkinei veiklai.
Šįmet pirmą sykį žiniasklaidoje išgirdau frazę: Lietuvoje turime daug nerentabilių (švietimo) programų. Būtų pasakyta: nekokybiškų, blogų, taisytinų – bet buvo pasakyta „nerentabilių“, t. y. neduodančių pelno. Juk švietimas turėtų ugdyti žmogų, lavinti jo kritinius gebėjimus, visuomeninį pasaulio ir žmogaus pajautimą – tie dalykai negaunami, jeigu švietimas yra organizuojamas kaip investicija į ekonominį produktyvumą“, – sakė prof. V. Daujotis.
ELTA
Komentarų: 1
2010-09-03 06:06
SistemaKalbama apie reformas universitetų reitingus pasaulyje , profesorių perteklių ir pan. Prancūzai sakytų ieškok moters , o Leninas ekonominės naudos .Ką čia nekalbėtų ,dangstydamiesi aukštom frazėm ,viską lemia pinigai. Pažiūrėkite į neakivaizdių ir vakarinius skyrius , kurie seniai moka už mokslą , ir pamatysite pritrenkiantį vaizdelį : visų atestacija žema ( lengviau paaiškinti kodėl tiek perlaikinėja egzaminus ,tiek kartoja kursą ir vėl moka išnaujo ,kiek neišlaiko egzaminų ir vis moka ir moka , o sumelės apvalios) .Tai ko čia vertos tos visos dikusijos ? Turėtų būti testai akreditotuose egzaminų centruose, kuriuos vertintų keli vertintojai, kurie vietoj studentų pavardžių matytų tik kodus ir obektyvumas vertinime atsirastų, bet jie nenaudingi ir daug kainuoja paruošimas . O kaip po to studentėlius -melžiamas karvutes -spausi.