Medicinos mokslo pažanga Lietuvoje ir visame pasaulyje yra akivaizdi. Tačiau galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio žūva smegenų ląstelės (neuronai) – net  ir šiomis dienomis išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Kaip atpažinti insultą ir sumažinti riziką juo susirgti,  pataria Vilniaus universiteto (VU), Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos rezidentė Agnė Ovčinikova.

Lietuvoje dėl insulto kasmet miršta 3500 žmonių. Šis susirgimas yra 4-toji pagal dažnį mirties bei pagrindinė sunkios negalios priežastis. Šią liūdną statistiką papildo ir tai, kad kasmet mūsų šalyje yra registruojama daugiau nei 10000 naujų insulto atvejų. „Šiuo metu insultas yra pagrindinė neurologijos socialinė – medicininė problema. Kasmet insultą pasaulyje patiria 33 mln. žmonių, – teigia neurologė Agnė Ovčinikova. – Tai reiškia, kad maždaug kas 20 sekundžių įvyksta po insultą. Ir jis yra antra pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje. Todėl visiems reikėtų domėtis šios ligos atpažinimo ir apsaugos nuo jos būdais ir šia informacija dalintis su savo mylimais žmonėmis, kaimynais, draugais. Vardan mūsų visų sveikatos!”

Specialistai konstatuoja, kad dažniausiai įvyksta išeminis insultas (smegenų infarktas). Išeminiai insultai sudaro 70–85 proc. visų insultų atvejų.  Tuo tarpu hemoraginiai insultai (kraujo išsiliejimas į smegenis) – 20–25 proc. Labai svarbu žinoti insulto požymius: veido asimetrija, galūnės silpnumas, kalbos sutrikimas. Simptomai atsiranda staiga ir įvairiems žmonėms gali būti skirtingi, priklausomai nuo pakenktos smegenų zonos. Kartais ligonis prieš kraujo išsiliejimą pajunta galvos svaigimą, sunkumą bei skausmus, pykinimą, vėmimą, mirgėjimą akyse, baimę, vienos kūno pusės galūnių tirpimą, kalbos sutrikimus. Kartais kraujas išsilieja į akies tinklainę, atsiranda traukuliai, kartais – jokių simptomų nebūna. Ligonis staiga netenka sąmonės. Simptomai trunka nuo kelių minučių iki 24 valandų ir visiškai praeina. Praeinantis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nurodo didelę insulto riziką.

„Visuomenė vis dar mažai žino apie tai, kad praeinantis smegenų išemijos priepuolis – ūminis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, kartais visai išnykstančiais per 24 valandas nuo susirgimo pradžios o kartais ne, ir yra rimtas pavojaus signalas. Bet kuriuo atveju, pajutus insulto simptomus, labai svarbu nedelsti nė minutės – kuo skubiausiai vykti į ligoninę“, – rekomenduoja gydytoja neurologė. Anot jos, ypač didelė insulto rizika yra per pirmąsias dvi dienas po praėjusio smegenų išeminio priepuolio. O per pirmąsias 90 dienų po šio priepuolio insultas ištinka net 20 proc. visų pacientų. Pacientų hospitalizavimas per 48 valandas po ištikusio praeinančio smegenų išemijos priepuolio suteikia galimybę atlikti išsamią diagnostiką ir savalaikes intervencijas, padedančias išvengti insulto.

Gydytoja A. Ovčinikova pabrėžia, kad insulto metu – „laikas yra smegenys“: „Labai svarbu iš karto kviesti pagalbą ir į gydymo įstaigą patekti kuo greičiau. Nes limitas, kai dar galima taikyti aktyvias gydymo priemones yra apie 4,5 val.“ A. Ovčinikovos teigimu, pradėjus tinkamą gydymą per 1,5 val., visiškai pasveiksta arba lieka visiškai darbingas kas ketvirtas ligonis, per 3 valandas – kas septintas, per 4,5 valandos – tik kas keturioliktas.

Šiuo metu Lietuvoje yra šeši insulto gydymo centrai. Vilniuje yra du – Santariškių ir Lazdynų ligoninėse, taip pat Kauno klinikose, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Tačiau ir apskričių ligoninėse – Alytuje, Tauragėje, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje – galima atlikti trombolizes (kraujo krešulio ištirpdymo trombolitiku procedūrą). Todėl pacientai iš bet kurios Lietuvos vietos per valandą gali atvykti iki artimiausio insulto centro.

VU Medicinos fakultete pranešimą visuomenei apie insulto rizikos atpažinimą ir jos mažinimą pristačiusi Agnė Ovčinikova, kviečia visus nelikti abejingais savo ir savo artimųjų sveikatai. Juk insulto rizikos veiksniai dažniausiai yra nesveiko gyvenimo palydovai: arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis), rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, prieširdžių virpėjimas (neritmiška širdies veikla), dislipidemija (didelis cholesterolio kiekis kraujuje), nesveika mityba ir pan. Dažniausiai tokių rizikos veiksnių būna ne vienas. Visi kartu jie lemia 82 proc. įvykstančių insultų.

„Gresiančio insulto profilaktikos taisyklė – labai elementari. Reikia šalinti arba mažinti rizikos veiksnius, puoselėti sveiką gyvenimo būdą, domėtis sveikatos informacija ir, atsiradus sveikatos problemoms, nedelsiant kreiptis į specialistus“, – linkėdama visiems puikios sveikatos pataria gydytoja neurologė.