„Mes dabar esame evoliucinė jėga, lemianti tai, kur link nueis pasaulis. Iki galo gal ir nesuvokiame, kokia atsakomybė užgriuvo mūsų pečius“, – intriguoja žinomas psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Eugenijus Laurinaitis.

Oksfordo universiteto profesorius Jamesas Martinas XXI amžių vadina lemiamu žmonijos istorijos momentu. Anot jo, lemiamas jis dėl to, kad iki šiol tai, kokia bus pasaulio evoliucija, lėmė gamta ir joje vykstantys natūralūs procesai. XXI amžiuje pagrindinis evoliucijos variklis, lemiantis pasaulio vystymosi kryptį, yra homo sapiens.

Žmones reikia saugoti nuo jų pačių

„Šis perėjimas iš gamtos valdžios į žmonių valdžią visoje Žemėje reiškia nepaprastai svarbų pasikeitimą žmonių vertybėse ir reikalauja kitokio požiūrio į pasaulį. Žmogiškosios vertybės turėtų apsiversti nuo galvos ant kojų. Mes turime išmokti vertinti tą žemę, ant kurios stovime, ir tai turime daryti ne teoriškai, o praktiškai kiekvieną dieną“, – sako doc. E. Laurinaitis.

Šiam pasikeitimui ir perėjimui į lemtingą žmonijai amžių reikalingas visai kitas, atsakingesnis požiūris į pasaulį. Lektorius šiuos pokyčius siūlo vertinti kaip neišvengiamus. Nereikia apie juos svarstyti, gailėtis, mąstyti, reikia juos daryti savyje ir vieniems su kitais kasdien.

„Žmogus gali sunaikinti Žemės paviršių per porą minučių, bet turime prisiminti, kad pačios žemės mes nesunaikinsime. Žemė be mūsų išgyvens dar 5 milijardus metų. Todėl mes Žemei nepavojingi, mes esame pavojingi patys sau ir saugoti reikia ne Žemę, o žmones nuo jų pačių“, – mano lektorius.

Prof. J. Martinas savo knygoje išskyrė 17 XXI amžiaus iššūkių žmonijai. Svarbiausia yra stengtis išsaugoti Žemės paviršių, sustabdyti skurdą ir socialinę nelygybę, sulėtinti populiacijos augimo tempą pasaulyje, nes, anot jo, toliau tokiais tempais augant žmonijai Žemė negalės natūraliais būdais jos išmaitinti.

Būtina skatinti kūrybiškumą

Taip pat turėtume stengtis savo gyvenimo stilių pritaikyti prie šitos Žemės galimybių, kovoti su terorizmu, efektyviau gydyti ligas, kurios trumpina gyvenimo trukmę, efektyviau ugdyti kūrybiškumą.

„Kadangi XXI amžiuje situacija keičiasi iš esmės, mes kaip žmonija patenkame į krizę, kuri tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime reiškia vieną paprastą dalyką – situaciją, kuriai neturime iš anksto paruoštų sprendimų. Naujų, netradicinių, neparuoštų sprendimų, atsakančių į naują iššūkį, paieškoje reikalingas kūrybiškumas, jį reikia skatinti“, – sako doc. E. Laurinaitis.

Lektorius apgailestauja, kad šiuo metu mokyklose kūrybiškumas lavinamas prastai, nes didžioji dalis pedagogikos yra paremta atkartojimo reikalavimu.

Psichoterapeuto manymu, tam, kad susitartume tarpusavyje, turime kai kuriuos dalykus savyje pataisyti. Vienas iš mums įgimtų ir labai stiprių dalykų yra smegenų požievyje veikiantis neteisybės jausmas, kuris sukelia ir pasišlykštėjimo jausmą kokiais nors veiksmais, maistu ar požiūriu.

Todėl E. Laurinaitis siūlo žmonijai pradėti vadovautis įgimtomis žmogiškomis savybėmis, kurių negalime pakeisti, todėl su jomis reikia išmokti gyventi ir prie jų derintis.

Ką daro žmonės, kai nežino, ką daryti?

Žmogaus smegenys visada skirsis nuo dirbtinių, nes jos abejoja ir gali priimti neteisingus sprendimus, o dirbtinis intelektas nuolat ieško teisingo atsakymo, jam neleidžiama klysti. Tuo dirbtinis intelektas visada skirsis nuo žmogiškojo.

„Tačiau kyla pavojus, kad mašinos taip gyvendamos pradės tobulinti pačios save tiek, kad lengvai pajėgs susitvarkyti su mumis. Taip, kaip ir žmogaus atsarginių detalių kūrimas gali paversti mus nebe žmonėmis, o iš išorės valdomais mechanizmais“, – sako paskaitos lektorius.

Tačiau su mašinomis elgiantis protingai jos gali tapti žmonijos gelbėjimosi instrumentu, nes patikimi kompiuteriniai modeliai gali padėti numatyti, kas bus po to, kai mes nuspręsime ką nors daryti arba nedaryti. Kokybiškai sukurti modeliai leistų mums iš anksto numatyti mūsų veiksmų padarinius.

Todėl lektorius XXI amžiuje skatina kurti tiltą tarp žmogiškų įgūdžių ir išminties. Jo teigimu, įgūdžiai yra treniruojami dalykai, kurie labai greitai tobulėja. O išmintis yra išvestinė iš patyrimo.

„Kuo daugiau patirties turime, tuo geriau galime suprasti, ar verta kažką daryti, ar geriau to nedaryti. Bet ir tai dar nėra išmintis. Išmintis yra, kai mes apibendriname savo patyrimą ir sugebame numatyti, kas iš tikrųjų mūsų gyvenime mums tinka arba netinka. Netgi yra nustatytas vienas psichologinis dėsnis, kad žmogus, nežinodamas, ką daryti tam tikroje situacijoje, daro tai, ką moka geriausiai“, – sako psichoterapeutas.

Laimė – jaustis reikalingam

Doc. E. Laurinaičio teigimu, XXI amžiuje svarbiausia yra ne karjera, darbas ar laisvalaikis, o tai, ar mes dar gyvensime kartu Žemėje kaip homo sapiens po 50 metų.

Ir iš gyvenimiškos bei profesinės patirties su liūdesiu prabyla apie esminį XXI amžiaus psichologinį iššūkį – santykių sudaiktėjimą, kurį palygina su vergove antikos laikais.

„Mes po truputį tampame vergais kitų žmonių vertybių sistemoje. Vyraujančias sampratas santykiuose (tokias kaip meilė, draugystė) mes pakeitėme „naudingumo“ samprata. O nauda suvokiama kaip malonumas, kurį man suteikia kitas žmogus. Iš santykių kasdieninio žodyno beveik išnyko kai kurie žodžiai (padorumas, garbė, gyvenimo prasmė), o kartu nyksta ir su jais susiję reiškiniai“, – apgailestauja psichoterapeutas.

Dažnai iš jaunų klientų, kalbančių apie santykius, jis girdi žodį „patogu“. Santykiuose atsirado lengvas vieno žmogaus pakeitimas kitu, o santykio – kitu santykiu, nes prieš tai buvęs pasidarė nepatogus. Laimė matuojama malonumų kiekiu.

„Mes nebemąstome apie santykį kaip apie darbą, procesą, kaip apie tą dalyką, apie kurį pagalvojame kiekvieną rytą vos nubudę. Mūsų laimės sinonimu tapo malonumų kiekis. Tačiau tik tada, kai jaučiuosi reikalingas kitam, galiu jaustis laimingas ir gyvenąs savo gyvenimą prasmingai“, – paaiškina doc. E. Laurinaitis.

Psichoterapeutas juokauja, kad santuokoje ir santykiuose patys sunkiausi yra pirmieji 25 metai, paskui darosi vis lengviau.

Žinomas Lietuvos psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Eugenijus Laurinaitis savo patirtimi dalijosi Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo balandžio mėnesio paskaitoje.