Birželio 26–27 d. Vilniaus universitete (VU) viešint delegacijai iš Prancūzijos Sorbonos universiteto, jo prezidentei prof. Nathalie Drach-Temam įteiktas spausdintas žmogaus plauko dydžio Sorbonos universiteto koplyčios modelis, regint plika akimi nesiskiriantis nuo dulkės. Ypatingą dovaną pagamino VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimo centro mokslininkas dr. Gordonas Zyla.
Tyrėjas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie šio projekto ir pademonstruoti išskirtines Fizikos fakultete atliekamos lazerinės gamybos technikos galimybes. Paklaustas apie modelio ir tikrosios koplyčios dydžių santykį, mokslininkas pateikia įspūdingus skaičius.
„Koplyčios ilgis – maždaug 120 mikrometrų, taigi ji kiek platesnė nei žmogaus plaukas. Bene įspūdingiausia, kad miniatiūra yra maždaug 275 000 kartų mažesnė nei originalas. Nepaisant ekstremalaus „sumažinimo“, spausdintoje miniatiūroje išsaugotos subtilios architektūrinės koplyčios detalės“, – paaiškina dr. G. Zyla.
„Modelis gamintas pasitelkus ypatingą daugiafotonės 3D litografijos metodą. Tai pažangi 3D spausdinimo technologija, palaipsniui besiskinanti kelią į vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių. Priešingai nei daugeliui įprastas 3D spausdinimas, šis metodas, naudojant lazerį, gali kietinti šviesai jautrią medžiagą bet kuriame trimatės erdvės taške ir taip sukurti tikslias 3D struktūras. Įdomu tai, jog aštriai sufokusuotu ultratrumpųjų impulsų lazerio pluoštu įmanoma sužadinti polimerizacijos reakciją taip tiksliai, kad tai sukurtų vos kelių šimtų nanometrų dydžio erdvinius elementus (vokselius). Palyginimui – žmogaus plaukas yra maždaug 80 mikrometrų storio, t. y. apytiksliai 500 kartų storesnis nei struktūros, kurias įmanoma kurti šiuo metodu“, – pasakoja mokslininkas.
VU viešinti Sorbonos universiteto delegacija susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, universiteto mokslininkais.
Nano Sorbonos universiteto koplyčios modelio vaizdas, skenuojant elektroniniu mikroskopu.
Dr. G. Zyla yra vienas jaunųjų mokslininkų, gavusių VU fondo paramą mokslinei veiklai vykdyti, be to, jis neseniai laimėjo vidinį VU podoktorantūros stipendijų konkursą. Mokslininkas atlieka šviesos technologijų tyrimus Lazerinių tyrimų centre, Lazerinės nanofotonikos grupėje, kuriai vadovauja prof. Mangirdas Malinauskas.
„Pavyzdžiui, paprasti sferiniai mikroelementai, šešis kartus mažesni nei koplyčios modelis, gali pagerinti optinių mikroskopų raišką – to neįmanoma pasiekti naudojant standartinius lęšius. Kitos mažytės struktūros, kai kruopščiai atitinkamai sudėliojamos, gali formuoti ir valdyti šviesą inovatyviais būdais, taip įgalindamos novatoriškas sąveikas su materija. Ateityje tai galėtų būti taikoma biovaizdinimo, kvantinėse, telekomunikacijų ir lazerių technologijose“, – pasakoja tyrėjas.
Dr. G. Zyla bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas baigė Rūro universitete Bochume, Vokietijoje, stažavosi Nebraskos universitete Linkolne, JAV. Mokslininkas yra laimėjęs Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės dotaciją ir Alexanderio von Humboldto fondo įsteigtą Feodoro Lyneno finansavimą. Tuo metu jis dirbo Tyrimų ir technologijų fondo Elektroninės struktūros ir lazerių institute (IESL-FORTH) Graikijoje, dr. Marios Farsari vadovaujamoje Netiesinės litografijos laboratorijoje (Farsari Lab | 3D printing).
Komentarų nėra. Būk pirmas!