„Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.“ Su šia Aukštojo mokslo įstatymo nuostata po šios žiemos sesijos buvo supažindinti studentai.

Šįkart studentai universiteto informacinėje sistemoje nebeieškojo lemtingojo brūkšnio, svarbiau buvo pamatyti laimę garantuojantį pažymį – aštuonetą. „Universitas Vilnensis“ pabandė išsiaiškinti, kokių pokyčių studentams atnešė ši naujovė ir ką mano dėstytojai.

Aštuonetas tapo reikšmingesnis

Atliktos žurnalistinės apklausos, kurios metu buvo apklausti 57 Vilniaus universiteto studentai (33 humanitarinių arba socialinių, 24 – tiksliųjų mokslų), duomenys parodė, jog daugumai studentų aštuonetas tapo sunkiau pasiekiamu pažymiu nei praėjusių sesijų metu (42 proc.). 28 proc. manė, kad situacija liko nepakitusi, net 30 proc. negalėjo apsispręsti. Tačiau studentai dėl suprastėjusių įvertinimų nekaltina dėstytojų, viso labo 10 proc. sakė pastebėję griežtesnį pedagogų vertinimą. Šią nuostatą atspindėjo ir apeliacijų klausimo atsakymų rezultatai. Tik vienas apklaustasis teigė rašęs apeliaciją, 82 proc. to neketino daryti, o 16 proc. studentų norėjo, tačiau neišdrįso užginčyti egzamino įvertinimo. VU Studentų atstovybės duomenimis, Istorijos fakultete tik vienas studentas pateikė apeliaciją, kuri nebuvo patenkinta, Ekonomikos fakultete buvo pateikta net 18 apeliacijų, iš jų 4 buvo patenkintos. Daugiau informacijos nei VU SA, nei Studijų direkcija negalėjo pateikti. Paklausti, kaip vertina šios sesijos rezultatus, daugiau nei pusė (60 proc.) studentų buvo arba jais nepatenkinti, arba patenkinti tik iš dalies, o lygindami įvertinimus su pastarąja sesija, dažniausiai sakė, jog mokėsi tiek pat, kiek ir anksčiau, tačiau rezultatai suprastėjo.

Nuostatą vertina dviprasmiškai

Dabar galiojančią „gerai besimokančio studento“ nuostatą studentai vertina ir kaip naudingą, ir kaip turinčią spragų. Ją teigiamai įvertino 19 proc. apklaustų studentų. Anot jų, tokia sistema skatina studentą pasitempti ir neleidžia atsipalaiduoti, nes finansavimo forma priklauso nuo kiekvienos sesijos rezultatų. Jie taip pat pridūrė, jog „aštuonetas“ yra gana lengvai pasiekiamas pažymys. Tokia pozicija buvo būdinga daugumai humanitarinių mokslų studentų. Tuo tarpu net 33 proc. tiksliųjų mokslų studentų nuostatą dėl „aštuoneto“ vertino neigiamai, o kaip trūkumą įvardijo sukuriamą nelygybę tarp skirtingų mokslo šakų studentų. Net 48 proc. apklaustųjų nuostatą vertino dvejopai. Didžiausias trūkumas – kad tik akademinių skolų neturintis studentas gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. „Apmaudu, kad net ir puikiai kitus egzaminus išlaikęs studentas, paslydęs tik vieną kartą, jau nebėra laikomas gerai besimokančiu ir moka už mokslą“, – apgailestavo Komunikacijos fakulteto studentė. Šią poziciją palaikė ir VU SA atstovai, teigdami, kad „gerai besimokantis studentas turėtų būti tas, kuris egzaminų sesiją išlaiko be skolų“.

Dėstytojai: braukti brūkšnį ties aštuntuku – labai dirbtinis dalykas

VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, prof. Janina Tutkuvienė nuostatai dėl „aštuoneto“ per didelės reikšmės neteikia. „Jeigu reaguotume į kiekvieną reformą, tai nespėtume keisti tikrai patikrintų ir visame pasaulyje naudojamų vertinimo kriterijų. Mes orientuojamės daugiausia į Kembridžo ir Vokietijos universitetų anatomijos studijų patirtį, pagal tai jau septynerius metus vertiname studentų anatomijos žinias“, – teigė profesorė. Ji pridūrė, kad „objektyvus dėstytojas neturėtų reaguoti į jokį „spaudimą“ pritaikant pažymius pagal reformas“. Tačiau J. Tutkuvienė taip pat pažymėjo Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos sukuriamą nelygybę: „Braukti brūkšnį ties aštuonetuku – labai dirbtinis dalykas: gal vieniems tai tinka, kitiems – tikrai ne. Pavyzdžiui, garsiuose užsienio universitetuose anatomijos iš pirmo karto neišlaiko 30-40 proc. studentų ir niekas iš to jokios tragedijos nedaro. Aštuonetukas čia – labai geras pažymys.“ Panašiai manė ir prisistatyti nenorėjęs Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas: „Tai gana didelis absurdas, nes fakultetų pažymių vidurkiai smarkiai skiriasi. Be to, tai skatina moksleivius pasirinkti tas specialybes, kuriose istoriškai rašomi didesni pažymiai, o ne tas, kurių specialistų iš tikrųjų reikia valstybei.“ Kitu kampu į nuostatą dėl „aštuoneto“ žvelgė taip pat anonimiška panorusi išlikti Filologijos fakulteto dėstytoja. „Ilgą laiką šalyje aukštajam mokslui buvo arba apskritai neskiriama, arba skiriama labai mažai dėmesio. Todėl į kiekvieną reformą turime žiūrėti tik kaip į teigiamą žingsnį į priekį“, – teigė aukštojo mokslo pedagogė. Filosofijos fakulteto dėstytojas Kristupas Sabolius, paklaustas, ar Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos gali turėti įtakos dėstytojo vertinimui, teigė, kad šios sesijos metu jo vertinimas nepasikeitė, tačiau ateityje gali keistis: „Stengsiuosi, kai tai bus įmanoma, suteikti galimybę studentui gauti geresnį pažymį.“ Filosofas taip pat įžvelgia nuostatos dėl „aštuoneto“ spragą: „Tokia sistema pasiteisina humanitariniuose moksluose. Tačiau tiksliųjų disciplinų studentai dažnai sunkiau gauna gerus pažymius, todėl jų atžvilgiu tai yra neteisinga.“

Nuo rudens situacija keisis

Nuo ateinančio rudens naujai įstoję studentai bus skirstomi į mokančius ir nemokančius už mokslą. Studento krepšeliai bus skiriami tik geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusiems abiturientams, o likusiems bus sukurta lanksti paskolų sistema. Lygybei tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų studijų krypčių palaikyti žadama atitinkamiems fakultetams pritaikyti atitinkamą studijų krepšelių kiekį. Tiesa, dėl studentų baimės įsiskolinti šie ketinimai jau dabar sulaukė nemažai kritikos.

Indrė Leonavičiūtė