Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Kalbotyra“ –  vienas seniausių VU mokslo periodikos leidinių, be pertraukų leidžiamas nuo 1958 m. Visi žurnalo tekstai yra atviros prieigos, o jame skelbiami straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti beveik 40 tūkst. kartų. Leidinys, skirtas įvairių kalbų, taip pat ir tarpkalbinių aspektų sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams, buvo įtrauktas į prestižinę „Scopus“ duomenų bazę.

„Atsakingoji žurnalo redaktorė, VU Filologijos fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto profesorė habil. dr. Aurelija Usonienė pasakoja, kad žurnale anglų, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis publikuojami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Paprastai pasirodo vienas numeris per metus, 2016 ir 2017 m. buvo išleisti teminiai „Kalbotyros“ numeriai: „Modalumas ir evidencialumas Europos kalbose“ ir „Dabartiniai tekstynais paremti kontrastyviniai kalbų tyrimai“.

„Scopus“ duomenų bazės ekspertai pabrėžia, kad žurnalas skelbia aukšto lygio mokslo publikacijas, kurios aktualios ir tarptautinei akademinei bendruomenei, o šioje duomenų bazėje esantys kiti žurnalai tinkamai neatspindi „Kalbotyros“ plėtojamos tematikos. Žurnalas yra žinomas tarptautinėje bendruomenėje, tai rodo citatos kituose „Scopus“ indeksuojamuose žurnaluose.

„Kalbotyros“ atsakingosios redaktorės pavaduotoja, Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto docentė dr. Vaiva Žeimantienė pabrėžia šio žurnalo kaitos ypatumus, o jo raidą skirsto į keturis etapus.

Nuo 1958 iki 1970 m. leidinys vadinosi „Kalbotyra“. Vienas iš numerių – aštuntasis – turėjo paantraštę „Pabaltijo rusų šnektos“, o penktasis buvo skirtas J. Jablonskio 100 metų gimimo sukakčiai.

Laikotarpis nuo 1971 iki 2004 m. laikomas produktyviausiu žurnalo istorijoje. Kasmet buvo publikuojami trys tomai su skirtingais pavadinimais: „Lietuvių kalba“, „Slavistika“, „Užsienio kalbos“. Nuo 1977 iki 1980 m. leisti penki „Kalbotyros“ tomai: „Lietuvių kalba“, „Slavistika“, „Užsienio kalbos: vokiečių kalba“, „Užsienio kalbos: Anglų kalba“, „Užsienio kalbos: Prancūzų kalba“.

Nuo 1981 iki 2004 m. vėl leidžiami trys „Kalbotyros“ tomai, tradiciškai skiriami lietuvių kalbos klausimams, slavistikai ir romanų bei germanų kalbų tyrinėjimams. 1986 m. išėjo papildomas tomas „Kalbų aprašai: svanų kalba“, 1993 m. slavistai savo leidinių problematiką išplėtė tomą pavadindami „Lituano-Slavica: языки, культура, контакты“, o nuo 1997 m. – „Slavistica Vilnensis“.

Nuo 2004 iki 2006 m. išėjo tik du „Kalbotyros“ tomai: „Lietuvių kalba“ ir „Germanų ir romanų studijos“. „Slavistica Vilnensis“ pasirodė tik 2009 m. ir apėmė 2005–2009 m. laikotarpį. Iki 2013 m. išėjo dar trys „Slavistica Vilnensis“ tomai, o nuo 2014 m. jis pradėtas leisti jau nebe kaip „Kalbotyros“ sudedamoji dalis, o kaip atskiras leidinys tuo pačiu pavadinimu.

Vienas iš buvusių „Kalbotyros“ tomų nuo 2007 m. leidžiamas kaip atskiras žurnalas elektroniniu formatu ir vadinasi „Lietuvių kalba“. Nuo 2006 m. reguliariai leidžiamas buvo tik „Kalbotyros“ tomas „Germanų ir romanų studijos“. Dabartinės koncepcijos „Kalbotyra“ leidžiama nuo 2013 m.