Audra „Anett-Boris“, lėmusi didelį kritulių kiekį ir potvynius Centrinėje Europoje, nusinešė keliolikos žmonių gyvybes, o jos poveikį patyrę miestai skaičiuoja milijoninę žalą. Tokio masto potvyniai šiame regione didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius. Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna pateikia palydovinius vaizdus iš potvynių nusiaubtų Lenkijos ir Čekijos regionų.

Ciklono vaizdai iš meteorologinių palydovų

Didelį kritulių kiekį į Centrinę Europą atnešusi audra susiformavo rugsėjo viduryje, šiaurės vakarinę Europos dalį pasiekus vėsesnių orų masei ir jai susidūrus su šiltesne ir drėgnesne orų mase rytuose. EUMETSTAT (European Organisation for the Exploitation of Meteorological Satellites) pateikiamuose geostacionaraus meterologinio palydovo „Meteosat“ vaizduose matomas rugsėjo 15 d. rytą virš Centrinės Europos susiformavęs žemo slėgio ciklonas. Tarp aukšto slėgio sričių įstrigusio ciklono poveikį patyrė Lenkija, Čekija, Austrija, Vengrija, Rumunija, Vokietija, Italija bei kitos regiono šalys.

Remiantis Čekijos hidrometeorologijos instituto duomenimis, šalyje nuo rugsėjo 8 iki 15 d. kritulių kiekis siekė 151 mm – net 9 kartus daugiau nei kritulių norma šiuo laikotarpiu.

Visi Čekijos upių baseinai, išskyrus Ohržės, buvo paveikti kylančio vandens lygio, o Odros upėje viršytas 50 metų debitas. Didelis kritulių kiekis ir pakilęs vandens lygis lėmė užtvankų ir tiltų griūtis, elektros tiekimo sutrikimus. Iš viso skaičiuojama, kad iki rugsėjo 17 d. paveiktų namų ūkių skaičius Centrinėje Europoje viršijo kelis šimtus tūkstančių.

Radarai padeda stebėti potvynius

Didelę Centrinę Europos dalį dengiant debesims, potvyniams stebėti sudėtinga panaudoti optinius palydovinius vaizdus. Todėl į pagalbą pasitelkiami palydovo „Sentinel-1“, nešančio radaro instrumentą, vaizdai. Vandeniui užliejus žemės paviršių, radaro skleidžiamos mikrobangos atsimuša į vandenį kaip į veidrodį ir nebesugrįžta iki palydovo jutiklio. Sumažėjus atspindžio reikšmėms ir palyginus jas su buvusiais radaro vaizdais, fiksuotais prieš potvynį, galima nustatyti užlietas teritorijas.

Išskirti mėlyni arealai netikros spalvos „Sentinel-1“ vaizduose rodo teritorijas pietų Lenkijoje ir šiaurės rytinėje Čekijoje, užlietas rugsėjo 15–17 d. Lenkijoje itin smarkiai nukentėjo Silezijos regionas. Silezijos Stronio (Stronie Śląskie) miestelyje sugriuvus Moravkos upės užtvankai, Klodzko miestelį užliejo naikinanti vandens banga, o Glucholazų miestelyje išsiliejus Osoblogos upei buvo sugriauti du tiltai.

Čekijoje smarkiai patvinus Opavos, Odros ir Chrudimkos upėms buvo paveikti Opavos ir Ostravos miestai. Pirminiais skaičiavimais, remiantis „Sentinel-1“ duomenimis, iki rugsėjo 18 d. vien Čekijos šiaurinėje dalyje užlieta daugiau kaip 15 tūkstančių, o  pietinėje Lenkijoje – daugiau kaip 25 tūkstančiai hektarų.

Nors daugiausia žinių sulaukiame apie masinius potvynius mūsų kaimyninėse valstybėse, šį rudenį potvyniai taip pat nusiaubė Vakarų ir Centrinę Afriką, o taifūno „Yagi“ paveiktose šalyse, tokiose kaip Vietnamas, Filipinai, Mianmaras, stichijos aukos skaičiuojamos šimtais. Šie ekstremalūs orų reiškiniai atspindi vis dažniau pastebimus pokyčius, kurie susiję su klimato kaitos padariniais.