Sakoma, kad nėra blogo oro – tik bloga apranga. O visų svarbiausia – noras keliauti, pažinti savąjį bei kitus kraštus ir, sulaukus savaitgalio, lėkti į gamtą, nepaisant lietaus ar sniego. Būtent šis nenykstantis noras keliauti, meilė kalnams bei Lietuvos gamtai ir vienija Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) narius. Šiais metais klubas švenčia jubiliejų – 50-uosius metus.

Visų pirma reikėtų paminėti nors ir nedidelį, tačiau labai smagų žiemos žygeivių sąskrydį, vykusį vasario 23-24 d. Kvoseliuose, Utenos rajone. Gaila, kad sniego nebūta. Tačiau nužygiuotų kilometrų ir naktišokių tikrai netrūko.

Balandžio 18 d. klubas organizavo jubiliejinę vakaronę VU GMF Didžiojoje auloje, pritraukusią gausų būrį vyresniųjų žygeivių iš visos Lietuvos. Vakaronė buvo iš tiesų puiki proga susitikti su seniai matytais bendraminčiais, pasišnekučiuoti prie vaišių stalo, vėl uždainuoti „Kalnai, kalnai, kas jūsų grožį apsakyti gali…“ ar, grojant „Ratilio“ kolektyvui, sušokti polkutę.

Iš karto kitą savaitgalį po vakaronės įvyko didžiausias 2008 m. VUŽK renginys – pavasario sąskrydis, sutraukiantis daugiausia dalyvių. Šiame jubiliejiniame sąskrydyje dalyvavo ypač daug – net apie 350 žmonių. Tradiciškai sąskrydis, pirmąją dieną prasidėjęs orientavimosi varžybomis, vakare baigėsi komandų prisistatymais, o paskui ir šokiais prie laužo. Kitą dieną vyko kliūčių ruožo rungtys, žygeiviškas „tumbi-jumbi” futbolo turnyras ir galiausiai prizais apdovanotos sparčiausios komandos. Nors žiema pašykštėjo sniego žiemos sąskrydžiui, tačiau pavasaris buvo dosnus ir žygeiviai tą savaitgalį mėgavosi saule, gera kompanija ir tikrai šauniu renginiu.

Vasarą devyni patyrę žygeiviai įkopė į dar niekieno neįveiktą 6130 metrų aukščio viršūnę Kunluno kalnuose Vakarų Kinijoje ir suteikė jai VUŽK vardą. Nuo šiol tai aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršukalnė.

Rugsėjo pradžioje VUŽK visus iš kelionių po svetimus kraštus sugrįžusius žygeivius ir norinčiuosius prisijungti prie klubo sukvietė į Skaidriavakarį ir kasmetinį valčių žygį po Aukštaitijos nacionalinį parką. Nors lijo ištisas dvi žygio dienas, keliautojams nebuvo šalta ir liūdna. Nereikėtų pamiršti, kad kuo prastesnis oras, tuo žygeiviams įdomiau.

Taip pradėtas 50-asis VUŽK rudens sezonas. Ir vėl organizuojami savaitgaliniai pėsčiųjų žygeliai po Lietuvos girias, pelkes, aplankant įžymius kaimus, pilkapius, piliakalnius. Organizuojami ir baidarių bei dviračių žygiai. Pavasarį žygeiviai, plaukę Musės upe ir aktyviai rinkę šiukšles, laimėjo baidarių nuomotojo „Upių labirinto“ skelbtą švaros akciją. Už tai spalio 18-19 d. žygeiviai mėgavosi Dzūkijos nacionalinio parko grožiu, plaukdami Ūlos upe. O koks baidarių žygis be apvirtusių baidarių, žygeiviškų dainų ir skaniausios košės su dūmais.

Atvėsus orams, pribręsta laikas VUŽK naujokams tapti tikraisiais žygeiviais. Taigi lapkričio 8-9 d. Zarasų rajone prie Kirnės upelio įvyko žygeivių krikštynos – vienas smagiausių metų renginių. Šiemet net 36 fuksai prisiekė mesti mokslus, jeigu šie trukdys žygiams, miegmaišiuose miegoti tiktai po tris ir valgyti košę tik su dūmais. Su šypsenomis įveikę kliūčių ruožą, paskui prisišokę ir prisidainavę prie laužo, žygeiviai krito miegoti į kluoną ant šiaudų, o buvo ir tokių, kurie kaip katinai prie krosnies glaudėsi.

Gruodžio pabaigoje senuosius metus keliautojai palydi plaukdami baidarėmis Vilnia, o Naujuosius pasitinka miške prie laužo. Sakoma, kad kaip Naujus pasitiksi, tokie ir ateinantys bus. Tikėkimės, kad kelionių netrūks ir kitais – jau ne jubiliejiniais, tačiau neką prastesniais – metais, o žygeivių dainos skambės dar garsiau.