Balandžio 26-27 d. prie Bražuolės upelio Neries regioniniame parke įvyko VU žygeivių klubo keliautojų sąskrydis. Čia susirinko esami ir buvę VU studentai kartu pasidžiaugti pavasariu ir pasirungti, kas geriausiai orientuojasi miške ir vikriausiai moka įveikti įvairias gamtines kliūtis. 50-metį švenčiantis klubas šiemet stengėsi į sąskrydį pakviesti visų klubo kartų žmones ir visų VU fakultetų studentus, prijaučiančius kelionėms.

Pirmoji sąskrydžio rungtis skatino prisiminti orientavimosi miške meną ar jo išmokti. Komandoms teko keliauti per mišką su žemėlapiu rankose ir ieškoti organizatorių paslėptų punktų. Kai kuriuos jų radus dar reikėjo tiksliai pažymėti žemėlapyje, kitus buvo nelengva pasiekti per vandenį, dar kituose skatinta prisiminti regioninio parko piliakalnių pavadinimus ar atlikti suktas matematines užduotis apie spalvotus drakonus ir pusantros pelės suėdantį pusantro katino. Visos komandos į stovyklą parnešė ir po maišą miške surinktų šiukšlių. Susirinkę keliautojai vakarojo prie laužo, šoko ir dainavo, tad miegui laiko beveik neliko. O kitą dieną laukė kita rungtis: keliavimo laukiniu mišku įgūdžius ugdantis kliūčių ruožas. Ne visiems lengvai sekėsi bėgti per upę permestais siaurais rąstais, šokti atsispiriant kartimi ir turint tik vieną virvę priversti stovėti stiebą su vėliava. Tačiau įvirtusius vandenin audringais plojimais ir šūksniais sveikino žiūrovai, o fotografai tik ir laukė tokių akimirkų, tad niekas nebuvo nusiminęs.

Žygeivių sąskrydis neapsieina ir be darniai komandoje rungtyniauti mokančio „Tumbi-Jumbi”. Paprastas futbolas žygeiviams yra pernelyg paprastas, tad nežinia kada nežinia kas sugalvojo įdomesnę jo atmainą: žaidėjai virvėmis surišami poromis, o vartininkas pririšamas prie vartų. Lakstantiems poromis puolėjams ir gynėjams reikia sugebėti suderinti savo veiksmus, o vartininkas priverstas kantriai tūnoti savo vietoje.

Susumavus laimėjimus paaiškėjo, kad iš VU fakultetams atstovaujančių komandų greičiausi, mikliausi yra ir geriausiai gamtoje keliauti moka Gamtos mokslų fakulteto studentai, jiems buvo įteikta Rektoriaus taurė. Antra buvo Fizikos fakulteto, o trečia Komunikacijos fakulteto komandos. Iš viso varžybose dalyvavo 32 komandos, sąskrydyje laiką leido apie 260 žmonių.

Komandos „Medetkų uogienė” padėka sąskrydžio organizatoriams:

Nuoširdžiausiai ačiū organizatoriams už nepakartojamai praleistą laiką sąskrydyje. Viskas (kad būtų kur tobulėti – „beveik viskas”) buvo itin kruopščiai surengta ir su meile pristatyta.

Ačiū trasos koordinatoriui už baudos taškus dėl kelių milimetriukų paklaidos žymint punktą žemėlapyje.

Ačiū punktų trasoje „dėliotojui” už 8-ą punktą (nors mes jį ir radome, ne visiems taip sekėsi), už 11 ir 13 punktus, kad leido truputį sušlapti ir už visus kitus nuostabius dalykus.

Ačiū klubo vadovei už rankomis improvizuotą megafoną, kuriuo jos balsas pasiekdavo visų žygeivių ausis (ir širdis).

Ačiū mergaitei su dredais už puikų kliūčių ruožo dalyvių laikų registravimą.

Ačiū „Tumbi-Jumbi” teisėjui už pasiaukojimą ir šypseną bei supratimą varžybų pievelėje po saule.

Ačiū palapinės statymo stebėtojui už tai, kad leido bėgti toliau.

Ačiū rąsto iš upės ištraukėjui (kuris pristatė visą kliūčių ruožą) už įvairiausius naudingus patarimus.

Ačiū „ar teisingai nukrito rąstas per upę” stebėtojui už gelbstinčius patarimus, po kurių iš trečio karto pavykdavo visoms komandoms.

Ačiū žmogui su akiniais ir mėlynais, jubiliejiniais klubo marškinėliais, kuris išlaikė mūsų komandoje tikrą, patriotišką žygeivio dvasią ir neleido mėtyti per upelį vėliavos.

Ačiū, kad savaitgalis, praleistas gamtoje, buvo toks nuostabus.