Kovo 25 d. Vilniaus universiteto (VU) Taryba nuotoliniame posėdyje vienbalsiai patvirtino rektoriaus prof. Artūro Žukausko pristatytą 2019 m. VU veiklos ataskaitą.

Praėjusiais metais VU, švęsdamas savo 440-ąjį gimtadienį, atsivėrė visuomenei ir sustiprino savo socialinę misiją, puoselėjo įvairovę ir lygybę organizacijos viduje, įtvirtino savo kaip mokslo universiteto viziją, sėkmingai pradėjo veiklą ambicingame Europos universitetų ARQUS aljanse ir džiaugėsi augančiais tiek Lietuvos, tiek užsienio studentų skaičiais.

VU ir toliau yra nepralenkiamas nacionalinis švietimo lyderis, demonstruojantis aktyvią lyderystę formuojant viešąjį diskursą Lietuvoje ir sėkmingai kopiantis aukštyn pasauliniuose reitinguose.

Įtvirtinta mokslo universiteto vizija

2019 m. ir toliau stabiliai augo VU mokslinės veiklos finansavimas. Praėjusiais metais VU buvo įgyvendinami 383 mokslo projektai, jiems įgyvendinti skirta per 45 mln. eurų.

Pernai VU pateikė 5 tarptautines patentų paraiškas (biotechnologijų ir medicinos srityse) ir 7 Lietuvos patento paraiškas (biotechnologijos, medicinos, fizikos srityse). Per praėjusius metus VU gavo 4 tarptautinius ir 4 Lietuvos patentus, tad šiuo metu VU patentų portfelį sudaro 83 patentai ir patentų paraiškos.

Per pastaruosius penkerius metus stabiliai didėjo mokslinių publikacijų dalis, skelbiama tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, augo publikacijų skaičius didžiausią prestižą turinčiuose leidiniuose. Didžiausia pažanga matoma registruojant mokslines publikacijas „Clarivate Analytics Web of Science Core Collection“ duomenų bazėje (WoSCC).

„2019 m. WoSCC duomenų bazėje registruoti 3498 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų straipsniai. VU mokslininkų straipsniai sudarė 34 proc. visų Lietuvos mokslininkų šioje duomenų bazėje paskelbtų straipsnių“, – skaičius pristatė prof. A. Žukauskas.

Augo VU mokslininkų straipsnių WoSCC DB citavimo rodikliai, daugiau kaip šimtas VU mokslininkų publikacijų pateko tarp 10 proc. pasaulyje daugiausia cituojamų publikacijų. Daugiau nei pusė šių publikacijų parengta su užsienio bendraautoriais.

Siekdamas mokslo ir studijų tarptautiškumo, 2018 m. VU pradėjo, o 2019 m. sėkmingai tęsė stambius projektus, skirtus įsitraukti į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, Medicinos fakulteto Mokslo centro kūrimą Santaros slėnyje, STEAM centro kūrimą, kuris Vilniaus regiono moksleiviams ir visos Lietuvos vaikams taps tyrimų, atradimų ir inovacijų erdve.

Didėjo stojančiųjų skaičius

Rektorius džiaugėsi didėjančia Lietuvos abiturientų, stojančių į universitetus ir pageidaujančių studijuoti VU, dalimi. Palyginti su ankstesniais metais, ji išaugo daugiau nei 2 proc. – iki 36,3 proc. (2018 m. – 34,1 proc.). Per penkerius metus šis santykis išaugo 8,6 proc.

VU studijos pritraukia daugiausia talentingiausių Lietuvos abiturientų: per pastaruosius ketverius metus į VU priimtų šimtukininkų skaičius didėjo, o 2019 m. procentinė jų dalis buvo didžiausia per pastaruosius ketverius metus ir sudarė 53,69 proc. visų šimtukininkų, įstojusių į šalies aukštąsias mokyklas.

Pernai 11 proc. išaugo priimtųjų į magistrantūros studijas skaičius, jis buvo didžiausias nuo 2015 m. Lygiai taip pat nuo 2015 m. gausėjo ir priimtų užsienio studentų, jų skaičius per šį laikotarpį padidėjo daugiau negu dvigubai, kaip ir studijų programų užsienio kalba skaičius.

Siekdamas nuolat tobulinti studijų kokybę, VU Europos universitetų aljanso ARQUS projekte ėmėsi koordinuoti vieną iš kertinių veiklų – į studentą orientuotos kokybiškos mokymosi struktūros kūrimą.

Vis daugiau VU dėstytojų tobulina savo pedagogines kvalifikacijas. Pernai pedagoginės kvalifikacijos tobulinimo programose dalyvavo per tris šimtus VU dėstytojų – tai daugiau nei dvigubai viršijo 2018 m. dėstymo kompetenciją kėlusių dėstytojų skaičių.

Parengta įvairovės ir lygių galimybių strategija

Pernai pirmą kartą VU pradėta diegti įvairovės ir lygių galimybių politika, sukurta 2020–2025 m. VU įvairovės ir lygių galimybių strategija, atsirado bendra studijų individualizavimo studentams, turintiems negalią ir individualiųjų poreikių, praktika.

Be to, daug dėmesio buvo skiriama skaidrioms atlygio sistemoms ir mokslininkų skatinimui už jų mokslinius pasiekimus. Visiškai užbaigta kelerius metus trukusi neakademinių darbuotojų atlygio sistemos pertvarka: pakelti akademinių padalinių neakademinių darbuotojų atlyginimai, o gavus  specialiąją valstybės dotaciją, akademinių darbuotojų atlyginimai kilo iki 20 proc. Tačiau, pasak VU rektoriaus, iššūkiu vis dar lieka finansinis akademinių darbuotojų, neakademinio personalo, studentų skatinimas.

440 metų sukakties proga VU, stiprindamas savo socialinę misiją, dovanojo intelektines, kultūrines ir edukacines dovanas visai Lietuvai. Pati didžiausia dovana – 100 specialių gimtadienio stipendijų į VU įstojusiems gabiems pirmakursiams iš finansinius sunkumus patiriančių šeimų.

VU matomas tarptautinėse rinkose

Pasauliniame reitinge „QS World University Rankings“ 2019 m. VU užėmė 458 vietą. Palyginti su 2018 m., VU pozicija pakilo 30 vietų (iš 488). Geriausiai reitinge vertinamas akademinio personalo ir studentų skaičiaus santykis, siejamas su dėstymo kokybei palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvos universitetų reitinge praėjusiais metais VU šeštą kartą iš eilės buvo paskelbtas lyderiu, jo rodikliai geriausi 28 bakalauro ir 34 magistrantūros studijų kryptyse. Augo VU matomumas nacionalinėje žiniasklaidoje ir tarptautinėse rinkose.

„Tarp labiausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų universitetų atstovų taip pat dominuoja VU atstovai – Lietuvos žiniasklaidos matomiausių asmenų trisdešimtuke yra net 14 VU darbuotojų ar studentų“, – pažymėjo rektorius.

Su 2019 m. VU veiklos ataskaita galima susipažinti čia.