Rugsėjo 10-ąją visame pasaulyje minima savižudybių prevencijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti būdų užkirsti joms kelią. Vilniaus universitetas (VU) taip pat jau ne pirmus metus savo bendruomenės nariams siūlo psichikos sveikatos užtikrinimo, stiprinimo ir prevencijos paslaugas. Nuo šių mokslo metų VU Konsultavimo ir mokymų centre (KMC) įsteigta ir speciali krizių psichologo pareigybė, o darbą pradėjo ir šios srities konsultacijas teiks dvi VU psichologės – Ieva Vasionytė ir Virginija Klimukienė.

Kodėl ir kam to reikia?

Jau ne pirmus metus VU KMC dirbanti ir konsultuojanti I. Vasionytė teigia, kad tokios specialios pareigybės atsiradimą inspiravo noras krizinėms situacijoms skirti ypatingą dėmesį. Lietuvoje savižudybių prevencija išlieka viena aktualiausių, o VU – labai didelė bendruomenė (apie 25 tūkst. studentų ir darbuotojų). Pasitaiko čia ir netikėtų mirčių, ir savižudybių, ir kitokių sudėtingų psichologinių atvejų. Tuomet likusieji gyvi ir turėję kontaktą su mirusiaisiais ar ketinusiais išeiti iš gyvenimo yra paveikti, jiems kyla įvairiausių emocijų, patirčių, kurias patiems sunku suprasti, nėra aišku, kaip elgtis. VU, kuriame rengiami psichologai, jautė pareigą ir galimybę suteikti pagalbą.

Taip atsirado jau porą metų teikiama paslauga. Jei įvyksta savižudybė ar staigi mirtis, KMC dažniausiai šią informaciją gauna iš padalinio ar bendrabučių. Tuomet čia dirbantys psichologai važiuoja į konkretaus padalinio bendruomenę ir organizuoja informacinius susitikimus ar teikia individualias pirmines konsultacijas susijusiems žmonėms – bendrakursiams, bendradarbiams. Jų tikslas – pasikalbėti, paaiškinti, kas įvyko, kokios emocijos, mintys tokiu atveju gali kilti, ką daryti, kaip su tuo tvarkytis ir pan.

Iki šiol šią paslaugą teikdavo tas psichologas, kuris būdavo greičiausiai prieinamas. Kaip teigia KMC vadovė prof. Roma Jusienė, krizių psichologo pareigybės įsteigimas reiškia, kad dabar visada bus bent vienas psichologas, turintis galimybę atidėti kitus darbus ir reaguoti skubiai. Kita vertus, labai svarbu skirti sisteminį dėmesį prevenciniam darbui, t. y. tam, kas padėtų išvengti skaudžiausių nelaimių.

Kada galima kreiptis?

Todėl būtų gerai, kad į krizių psichologes nebijotų ir nevengtų kreiptis tiek tie, kuriuos užplūsta stiprios emocijos – nerimas, baimė, liūdesys, beprasmiškumas ir kuriems per sunku susitvarkyti vieniems, tiek tie, kuriems neramu dėl savo draugų, kolegų ir pažįstamų, kai šių elgesys staiga pasikeičia ir kyla įtarimas, kad jie išgyvena emocinę krizę.

Pasak psichologės V. Klimukienės, apskritai krizė tuo ir sudėtinga, kad jos neįmanoma numatyti labai iš anksto ir visiškai pasiruošti. Todėl ne mažiau svarbu, kad bendruomenės nariai žinotų, jog kreiptis gali visuomet, kai tik jiems kyla kokių nors klausimų, įtarimų, net nebūtina, kad kas nors tikrai įvyktų, bet užtenka to, kad nepatinka, kaip jaučiasi. KMC ir krizių psichologės yra tas kanalas, kur galima kreiptis, pasikonsultuoti, pasitarti, gauti informacijos. Taip universitetas ne tik reaguoja į krizę, bet yra pasiruošęs ir numato tam tikras paslaugas, jeigu kažkas atsitiktų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad krizių psichologo pareigybės įsteigimas suteikia galimybę krizinėse situacijose, kai neramu dėl savęs, dėl savo draugo ar kolegos, kreiptis į centrą ir gauti pirmąją pagalbą nemokamai.

Kur galima kreiptis?

Visais atvejais pirmiausia siūloma kreiptis į KMC el. p. kmc@fsf.vu.lt, tel. (8 5) 268 7254. Jeigu ir nėra tuo metu galimybės atsakyti į laišką, tai besikreipiantysis sulauktų automatinio atsakymo su nuoroda į galinčius konsultuoti. Galima kreiptis ir į savo padalinio administraciją – tada jau jie savo ruožtu skubiai informuoja KMC. Taip operatyviausiai bus galima pasiekti tuo metu suteikti pagalbą pasiruošusią krizių psichologę – I. Vasionytę arba V. Klimukienę.

Tuo metu, kai KMC nedirba (vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis), visiems vilniečiams ir miesto svečiams yra prieinama nemokama psichologinė pagalba. Jos kontaktus rasite čia.  Kauniečiai pagalbą gali rasti čia.

Jau šiomis dienomis VU studentams, norintiems sužinoti, kaip suprasti, kad draugui ar sau pačiam reikia psichologinės pagalbos, kaip apie tai kalbėti su draugu ir nukreipti  jį ieškoti pagalbos, kaip padėti sau kilus emociniams iššūkiams, siūloma ateiti į seminarą „Pirmoji psichologinė pagalba sau ir draugui“ (daugiau informacijos ir nuoroda į registraciją >>>).