Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete vykusi prodiuserio, laidų vedėjo, pramogų pasaulio atstovo, buvusio politiko Arūno Valinsko paskaita „Medijos, politika, visuomenė: viltys, pažadai ir nusivylimai“ sulaukė nemenko susidomėjimo. Auditorijoje nelikus laisvų vietų, kantriausieji paskaitos klausėsi stovėdami. A. Valinskas atvirai dėstė apie politikos užkulisius, šiandieninį televizijos vaidmenį, žiniasklaidos simptomus ir ragino bandyti keisti pasaulį. Į gerąją pusę, žinoma.

Reiklumo sau trūkumas

„Televizija yra verslas. Ji turi bendrų bruožų su kitais verslais. Kaip ir bet kurio kito verslo, taip ir televizijos tikslas – pelnas. Tačiau jos specifinis požymis tas, kad palieka mąstymo pokyčių“, – kalbėjo A. Valinskas. Prodiuseris pastebi, kad dabar televizijoje ima dominuoti antžmogiai, tad individo moralės kartelė ne tik nuleista, bet dar ir užkasta po žeme. Todėl vidinis cenzorius turi kilti iš reiklumo sau. Pasak svečio, vis labiau vidinį cenzorių užgožia finansinis.

„Užsakomoji žurnalistika – įvaizdžio spaudimo įrankis. Visi kanalai atstovauja vienai ar kitai politinei grupei. Ir tai išryškėjo krizės sąlygomis“, – kalbėjo buvęs politikas. Jo teigimu, egzistuoja neoficialūs pokiliminiai susitarimai, kurie laikomi vieša paslaptimi. „Šioje vietoje ir atsiranda moralė. Žinodami blogybes, padarysite išvadas. Esu tas, kuris nebijo sprendimų, taip pat prisiimti atsakomybės. Jei norite ką nors keisti, kurkite arba valdykite“, – ragino A. Valinskas.

Tamsioji gyvenimo pusė vis dėlto egzistuoja. Prodiuseris prisipažino skaičiavęs vieno kanalo laidas žiūrimiausiu laiku (angl. prime time). Pasirodo, apie pusę jų sudarė kriminalai. Dėl to mūsų visuomenę jis ir pavadino suicidine, o ir televiziją žiūri tie, kuriems smagu matyti kvailesnius už save, kurie tėra skaitę vieną knygą.

A. Valinskas pabrėžė knygos svarbą jaunam žmogui. Anot svečio, ji atstoja laiko mašiną. Pramogų verslo atstovas prisipažino perskaitęs daug knygų, tačiau studentams rekomendavo skaityti didžiąją gyvenimo knygą. Ir tai daryti akimis, ausimis, nelendant į internetą. „Kelionės laiku yra gerai“, – reziumavo A. Valinskas. Atkreipdamas dėmesį į socialinių tinklų poveikį, svečias ragino nekeisti gyvenimo surogatais.

Abipusė medijų ir politikos priklausomybė

A. Valinskui tapus Seimo Pirmininku, parlamente įvesti apribojimai žurnalistams, tarp kurių – draudimas įsinešti garso ir vaizdo įrašymo įrangą į Seimo kavines, restoraną, rūkomuosius, tualetus. Atmesdamas priekaištus, esą taip buvo ribojama žurnalistų laisvė, buvęs politikas visų pirma žurnalistus kviečia pasižiūrėti į save. Pasak svečio, sau jie atitinkamų normų netaiko. „Žurnalistai dirba subjektyviai. Kuo žemesnė jų kartelė, tuo labiau jie leidžia sau menkinti kitus“, – įsitikinęs buvęs parlamento vadovas, Seimą pavadinęs papildoma bet kokio kanalo studija. Anot A. Valinsko, kad ir ką darytų, politikai turi būti atskaitingi žiniasklaidai. Veiklos viešinimui joje jie skiria didelius pinigus. „Medijos ir politika šiuo atveju sugula į vieną lovį. Politikai jas naudoja tarpusavio karams. Tokie dalykai niekam nedaro garbės, o tik skatina nusivylimą valstybe“, – mano prodiuseris. To padarinys – žmonės ima save suvokti ne kaip piliečius, bet kaip tautiečius. Tarp šių žodžių esama skirtumo. Pilietis turi teises ir pareigas, o tautietis jų turi mažiau. „Medija yra įtaka. Todėl didžiausios finansinės grupės nori turėti savo portalą ar laikraštį“, – dėstė svečias.

„Nebus taip, kad vieną rytą atsibusite ir gyvensite ne korumpuotoje valstybėje. Korumpuoti pareigūnai neatsiranda iš niekur. Jie – mūsų pažįstami, klasės, studijų draugai. Blaivytis turi pati visuomenė“, – įsitikinęs A. Valinskas. Jis, beje, nesigaili išėjęs į politiką ir, kaip pats sako, milžinišką populiarumą su pliuso ženklu iškeitęs į milžinišką populiarumą su minusu.

Ši paskaita buvo vienas „Informacijos dienų 2013“ renginių.