Balandžio 26 d. pasaulis mini 33-ąsias Černobylio atominės elektrinės katastrofos metines.

1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarija įvyko pirmosiomis balandžio 26 d. valandomis. Po sprogimo radioaktyvūs debesys pasklido po Europą, po kelių dienų pasiekė Lietuvą, ypač pietinę šalies dalį, radioaktyvių dalelių koncentracijos padidėjimas buvo stebimas ir netoli Japonijos.

Tai viena didžiausių technogeninių katastrofų per visą žmonijos istoriją, jos padariniai juntami iki šių dienų. Likviduojant katastrofos padarinius dalyvavo ir apie 7000 Lietuvos gyventojų. Šiuo metu gyvų iš jų likę apie pusė. Žuvusiųjų atminimą Vilniaus Sapiegų parke įamžina paminklas „Černobylio motina“.

Šiandien Vilniaus universitete pradedamas vykdyti Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkų bendradarbiaujant su asociacija „Lietuvos judėjimas „Černobylis“ parengtas projektas „APSAUGINIAI DNR MECHANIZMAI – PLATAUS MASTO LIETUVOS ČERNOBYLIO KATASTROFOS LIKVIDUOTOJŲ VISO GENOMO TYRIMAS“.

Projekto tikslas – Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų grupėje naujausiais tyrimo metodais nustatyti apsauginius ir žalingus žmogaus genomo variantus, galinčius turėti reikšmę sveikatai.

Tarp likusių gyvų Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų yra ne tik sunkiai sergantys, nuo priklausomybių kenčiantys, bet ir santykinai sveikai senstantys asmenys. Jie yra vertingi kaip tyrimo objektas, nes išgyveno ekstremaliomis sąlygomis, adaptavosi prie visą gyvenimą besitęsiančių jonizuojančiosios spinduliuotės padarinių. Potencialiai šias jų savybes gali lemti unikali genomo variacija. Iki šiol labai mažai tirti aukštas jonizuojančiosios spinduliuotės dozes gavusių asmenų genomai didelės skiriamosios gebos lygmeniu. Pritaikius naujos kartos genomo analizės technologijas atsiveria galimybė šios unikalios tiriamųjų grupės genomus ištirti molekuliniu lygmeniu. Tyrimo objektas yra mikroevoliuciniai procesai, kurie paaiškės tiriant adaptacinius mechanizmus ypatingas aplinkos sąlygas (ekologinė Černobylio atominės elektrinės katastrofa) išgyvenusių asmenų genomuose, vertinant protekcinių ir patogeninių variantų įvairovę bei pasiskirstymą.

Pasak akademiko prof. dr. Vaidučio Kučinsko, tokie tyrimai padeda suprasti ryšius tarp evoliucinės atrankos ir ligų, siekiant surasti priežastis, dėl kurių kiekvieno žmogaus ir populiacijos polinkis sirgti tam tikromis ligomis, išgyvenamumas bei ilgaamžiškumas yra skirtingi.