Penktadienį LR švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje vyko kasmetiniai iškilaus mokslininko, pirmojo Lietuvos chemijos vadovėlio autoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) skaitymai. Prof. Dobilas Kirvelis ir prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis skaitė ir interpretavo 1799–1800-ųjų mokslo metų proga sakytos A. Sniadeckio kalbos „Apie mokslų, paremtų vien bandymais, nepatikimumą“ ištraukas. Režisierius Justas Lingys pristatė ciklo „Pamiršti vardai“ filmą „Andrius Sniadeckis“.

Renginio pradžioje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė pabrėžė, kad dokumentas į lietuvių kalbą buvo išverstas padedant VU Chemijos fakultetui. Anot jos, vertėjai buvo iškelta sąlyga nemoderninti sakinių konstrukcijos, tad Kolegijų salėje skambėjo daugiau nei 200 metų senumo gramatika.

„Žmogus nuo pat savo egzistavimo pradžios jaučia, stebi ir mąsto – taip jis susipažįsta su daiktais. Taigi jutimas ir mąstymo galia, kitaip tariant, patyrimas ir protas, sudaro bendrą visų mūsų žinių šaltinį. Nuo seniausių laikų išsamus savęs stebėjimas išmokė žmogų, kad ne visada visiškai galima pasitikėti kito žmogaus protu, o mokslininkai stengėsi šiam samprotavimui nubrėžti ribas, kurių moksluose peržengti nebuvo leistina. Bet nesuprantu, kodėl tie patys, kas mąstymo galią įkalino į tokias griežtas taisykles, visiškai teisingą reikšmę suteikdavo patyrimui ir liepdavo juo visur griežtai vadovautis. Visada sunku įveikti prietarus ir nepagrįstą atšiaurumą, tačiau sunkiausia tai padaryti moksluose, nes niekas nemoka vertinti ir gerbti savo nuomonės labiau nei mokslininkai. Bet kartais atsitinka taip, kad iš mokslininko plunksnos atsitiktinai išsprūsta neatsargi nuomonė, kuri lėtai arba įsibėgėdama, arba paskui save aklai vesdama didėja ir nežymiai keičiasi. Iš pradžių į daugumos nuomonę, paskui staigiai pakyla, išplinta ir pagaliau tampa viešąja nuomone, kuri įžūliai užgrobia tiesos sostą ir deda ant jo tylėjimo prievolę“, – A. Sniadeckį citavo prof. D. Kirvelis.

Prof. J. A. Krikštopaitis pradėjo nuo pirmosios A. Sniadeckio kalbos pastraipos, kurioje sakoma: „Šioje nuostabioje mokykloje galioja garbinga tradicija. Kiekvienas jos narys pradeda mokslo metus Šventuoju Raštu.“ Anot jo, toliau iškilusis chemikas kalba apie svarbiausią savo veiklą – pasišventimą mokslo misijai. „Darau išvadą, kad A. Sniadeckiui Biblija taip pat buvo mokslas“, – apibendrina prof. J. A. Krikštopaitis.

Prieš filmo peržiūrą režisierius Justinas Lingys teigė, kad viso ciklo paskirtis – įamžinti Lietuvos mokslo istoriją, priartinti ją prie dabartinių jaunų žmonių. „Tie filmukai, nors ir neperteikia gilaus mokslininkų portreto, yra geras tiltas tarp įvairių mokslų, praeities ir šių laikų“, – kalbėjo jis.

1797–1832 m. Andrius Sniadeckis buvo Vilniaus universiteto chemijos profesorius, 1798–1803 m. dėstė ir farmaciją. 1827–1832 m. vadovavo Terapijos katedrai ir klinikoms. Vilniaus universitete įrengė chemijos laboratoriją. Parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį (1800 m., papildomi leidimai 1807 ir 1817 m.), buvo vienas iš chemijos lenkiškosios terminologijos kūrėjų. Laikomas biochemijos pradininku Lietuvoje.