Pirmas įspūdis pribloškia. Negaliu net patikėti, kad siūloma žengti šimtmetį atgal. Bandau bent sau paaiškinti, kodėl projektas toks, o ne kitoks. Perskaitau viceministro raštą. Nepadeda. Jis tik dar labiau sujaukia mintis. Tai, ką rašo viceministras, logiškai nedera su tuo, kas surašyta projekte. Bet analizuoti nematau prasmės. Vis tiek ministro raštu niekas nesivadovaus. Svarbiau pats projektas. Pagalvojau, gal darbo grupė tiesiog neįvykdė jai keltų užduočių? Atsakymo nežinau. Tik pamenu, kad pastaruoju metu valdžios (turiu omeny ŠMM) atstovai dažnai kalbėdavo apie studijų programų pavadinimus ir apie norus pažaboti jų įvairovę. Bet ne, šis dokumentas kaip tik skatins dar didesnę manipuliaciją studijų programų pavadinimais. Vadinasi, tikslas ne tas. Ilgiau nesukdamas galvos nusprendžiu, kad būtent tokį dokumentą lėmė darbo grupės narių interesai. Viską politikoje lemia interesai. Vieniems jie teikia naudos, kitiems neša nuostolius. Naudos požiūriu dokumentą pristatinėja jo rengėjai. Pasverkime nuostolius. Žinia, jei nuostoliai nedideli, tai gal tegu būna ir toks variantas.

Taigi pirma studijų sritis: gamtos mokslai ir matematika. Ir pirmieji nuostoliai: dingo statistikos kryptis. Aišku, svarbu ne tai. Svarbiau, kad Lietuvoje neliks galimybės įgyti nei statistikos bakalauro, nei statistikos magistro kvalifikacinių laipsnių. Oho! Pasaulyje statistiko specialybė dažniausiai minima tarp pačių populiariausių ir geriausiai apmokamų. Taigi jaunimui, norinčiam tokią specialybę įgyti, teks paieškoti universiteto už Lietuvos ribų. Jokių problemų. Pasirinkimas didžiulis. Pakanka prisiminti bet kurį klasikinį Europos universitetą. Ten galima įgyti ne tik statistikos bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius, bet ir taikomosios statistikos, finansų ir draudimo matematikos, statistikos ir operacijų tyrimo ir t. t. Ten (didžiojoje Europos dalyje) patys universitetai nusprendžia, kokius laipsnius jie pajėgūs teikti. Beje, pagal studijų kryptį „Statistika ir operacijų tyrimas“ (ir ne tik pagal šią) sudaromi net universitetų QS reitingai.

Žiūrime toliau. Informatikos kryptis. Sunku paaiškinti, kaip formaliosios informatikos teorijos gali būti priskirtos gamtos mokslų sričiai. Bet tiek to. Čia nuostoliai kiti. Visos buvusios informatikos kryptys sutrauktos į vieną. Taigi Lietuvos universitetai galės siūlyti tik informatikos bakalauro ar informatikos magistro kvalifikacinius laipsnius. O jaunuoliai, norėdami įgyti programų sistemų ar, tarkime, bioinformatikos bakalauro ar magistro laipsnius (beje, labai populiarius), turės paieškoti universiteto už Lietuvos ribų. Studijų užsienyje teks dairytis ir norintiems įgyti astronomijos, medžiagotyros, geologijos, zoologijos, jūrų inžinerijos, vokiečių filologijos ir dar daugybės kitokių krypčių bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius.

Toliau nebesinori gilintis. Galimi nuostoliai akis bado. Akivaizdus ir kitas dalykas. Šiuo klasifikatoriumi (jei toks bus priimtas) dar labiau apribojama universitetų akademinė autonomija. Prisiminkime. Europos universitetų asociacija akademinę autonomiją vertina pagal galimybes savarankiškai nusistatyti bendrą studentų skaičių; atsirinkti studentus; pradėti vykdyti naujas studijų programas; uždaryti studijų programas; pasirinkti dėstymo kalbą; pasirinkti kokybės užtikrinimo mechanizmus; nustatyti laipsnius suteikiančių programų tikslus ir turinius. Ypač atkreipčiau dėmesį į paskutinį kriterijų. Lietuva (kartu su Latvija, Lenkija ir Italija) šiame kontekste vertinama blogiausiai, nes čia valdžia nepalieka universitetams iš esmės jokios laisvės. Ji nustato, kokius kvalifikacinius laipsnius galima teikti. O tai trukdo plėsti laipsnių įvairovę ir riboja universitetų konkurencingumą (žr. 52 psl. University Autonomy in Europe II. The Scorecard. By Thomas Estermann, Terhi Nokkala & Monika Steinel, https://www.eua.be/university-autonomy-in-europe).

Dabartinis teikiamų laipsnių klasifikatorius praplėtė universitetų galimybes ir suteikė šiek tiek erdvės konkurencijai (gal ir ne visai tokiai, idealiai), o štai šis projektas grąžina mus visus į tolimą praeitį. Ką čia bepridursi. Išvados labai prastos. Jei šis projektas taps patvirtintu dokumentu, abiturientams teks dar aktyviau dairytis studijų užsienyje, o universitetams bus vis sunkiau konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Jiems, aišku, lieka galimybė manipuliuoti gražiais studijų programų pavadinimais tikintis taip prisivilioti studentus. Tik teks nutylėti, kad esmė yra ne pavadinimas, bet teikiamas kvalifikacinis laipsnis.