• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Debesų kompiuterija: grėsmės ir galimybės

Prof. Albertas Čaplinskas, VU Matematikos ir informatikos instituto Programų sistemų inžinerijos skyriaus vedėjas | 2013-03-25 07:59 | Komentarų: 2
Komentarai
Prof. Albertas Čaplinskas. Sciencestage.com nuotr.

Debesų kompiuterijos idėja nėra nauja. Nauju technologiniu lygmeniu atgimė XX amžiaus pabaigoje išnykę skaičiavimo centrai. Idėjos esmė – centralizuoti kompiuterinius išteklius, t. y. aparatūrą, programas ir duomenis, sutelkti juos vadinamuosiuose debesyse ir per kompiuterių tinklą, paprastai per internetą teikti juos kaip paslaugas. Tokie debesys ypač naudingi nedidelėms organizacijoms ir įmonėms. Joms nebereikia galingų kompiuterių, juos aptarnaujančio personalo, atsilaisvina jų užimtos patalpos. Nebereikia pirkti naudojamų programų vis naujų versijų. Jas įsigyja debesų savininkai, o paslaugų kaina dėl to paprastai nekinta. Debesys naudingi įvairioms bendruomenėms, kurios, kooperuodamos savo narių lėšas, gali sutelkti visus joms reikalingus kompiuterinius išteklius ir susikurti savą debesėlį.

Gali būti kuriami ir valstybės masto sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigų debesys. Didžiosios IT korporacijos, tarkime, „Microsoft“, taip pat išlošia, nes faktiškai dingsta kompiuterinio piratavimo galimybės. Paslaugos nepavogsi.

Pranašumų daug, tačiau greta naujų galimybių atsiranda ir naujų grėsmių. Ne visos jos jau išryškėjo. Kai kurios ateityje, matyt, bus pašalintos. Aptarsime svarbiausias šios dienos grėsmes.

Į debesį galima įsilaužti. Viliodami klientus, kai kurių debesų savininkai kurį laiką leidžia paslaugas gauti nemokamai ir nelabai kontroliuoja, kas tuo naudojasi. Šitaip nesąžiningiems asmenims ir netgi tikriems nusikaltėliams atsiranda galimybė iš debesies siųsti kompiuterines šiukšles, platinti virusus, bandyti įsilaužti į bankus ar kur nors kitur. Galima įsilaužti ir į vadinamąsias klientų sąskaitas, t. y. duomenų rinkmenas, kuriose saugomi prieigos slaptažodžiai, kredencialai ir kiti asmeniniai kliento duomenys. Pavogus šiuos duomenis, galima ne tik kliento sąskaita naudotis visomis debesies teikiamomis paslaugomis, bet ir įgyti laisvą prieigą prie visų debesyje saugomų jo duomenų.

Be to, klientų prieigos prie debesies būdai taip pat dar nėra pakankamai saugūs ir tai sudaro galimybes perimti klientų konfidencialius duomenis ar kitais būdais pažeisti debesimi besinaudojančių organizacijų saugą. Sudėtinga apsaugoti debesyse saugomus duomenis ir nuo tuos debesis prižiūrinčio techninio personalo, kuriame gali pasitaikyti nesąžiningų asmenų. Nesąžiningas gali būti netgi pats debesies savininkas. Be to, klientas rizikuoja prarasti visus savo duomenis įvykus kokiam nors rimtam gedimui debesyje. Gali atsitikti taip, kad nepavyks sudaryti skubaus sandorio ar sutvarkyti kitą svarbų reikalą, laikinai praradus ryšį su debesiu.

Yra ir kitokio pobūdžio grėsmių. Paslaugos debesyse klientams yra skirstomos programiškai. Paslauga tuo pat metu gali naudotis daug klientų ir kuris nors iš jų gali paveikti paslaugą skirstančią programą, monopolizuoti paslaugą ir permesti dalį mokesčio už paslaugą kitiems tuo pat metu ja besinaudojantiems klientams, nors jie faktiškai paslaugos negavo, o visą laiką tiktai laukė, kada ją gaus.

Debesys kelia grėsmę ir gamtai. Juose sutelkiami tūkstančiai kompiuterių, naudojančių daug elektros energijos ir išskiriančių daug šilumos. Bandoma kurti energiją taupančias kompiuterines programas, galvojama, kaip tą šilumą panaudoti patalpoms šildyti, tačiau problema dar neišspręsta.

Nepaisant viso to, debesys niekur neišnyks. Kaip ir kitais atvejais, techninė pažanga pagimdė ir naujų problemų, kurios vienaip ar kitaip bus sprendžiamos.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko kalba šventiniame renginyje

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų: 2

  1. 2013-03-25 10:18

    Tomas Atsakyti

    Įdomus komentaras, bet galima būtų papildyti tuom, kad debesies infrastruktūrą yra galimybė įsigyti arba lizinguoti iš įrangos tiekėjo bei viską administruoti savarankiškai, t.y. savo patalpose, bet techninės įrangos priežiūra palikti išorėje su prieigos kontrole. Be to, galima atskirti kritines dalis su svarbiausiais duomenimis fiziškai kitoje infrastruktūros dalyje nuo įrangą prižiūrinčio personalo, pvz. asmens duomenys ir pan.

    Jei infrastruktūra yra laikoma organizacijos išorėje, tuomet įmanoma duomenims (Disk encryption) ir tinklo jungtims įdiegti kriptografijos standartus tokius kaip AES 256, o jais naudotis galėtų tik tie kurie turi tam prisijungimo duomenis bei prisijungimo prie paslaugų sertifikatus. Bet būtina apsaugoti sertifikatus išduodančią infrastruktūrą. Kita problema, kad pastoviai naudojant kriptografiją, atsiranda įrangos apkrovimo klausimas, todėl sulėtėja duomenų mainų procesas.

    Žinoma idealios idealaus sprendimo nėra ir vargu ar bus, bet galima siekti aukščiausios apsaugos pagal rinkoje esančias technologijas, nes tai apsunkina įsilaužimo galimybes.

  2. 2013-03-25 15:41

    Jonas Atsakyti

    Del gresmes gamtai, tai tikrai nesutikciau. Duomenu centrai, kuriuose veikia cloud paslaugos tikrai optimaliau ir ekonomiskiau isnaudoja skaiciavimo resursus – automation procesai, valdymas,apskaitos, pelno siekimas, plius kruva specialistu prie to dirba. Tuo paciu ir vartotojas jeigu moka uz sunaudojamu resursu kieki, labiau suinteresuotas taupyti tuos skaiciavimo resursus.

Leave a Reply to Jonas

Leave a Reply to Jonas Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt