Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. Dainius Pūras siūlo vertinti akademiškumą kaip tam tikrą pilietiškumo ekvivalentą. Pasak jo, akademiškumas yra tiesiogiai susijęs su kritinio mąstymo lygiu. „Per dvidešimt metų mes prastai pasinaudojome laisve. Mums reikėjo išmokti reflektuoti. Ir visuomenė, ir universitetai turi išmokti kritiškai save analizuoti“, – pažymi D. Pūras.

Kalbėdamas forume „Akademiškumas Lietuvoje“, D. Pūras daug dėmesio skyrė sovietiniam palikimui akademiškoje terpėje. „Norėčiau, kad mūsų universitetuose mokslinė pozicija ne visada atitektų savam“, – sakė jis. D. Pūro teigimu, tradicija saugoti aukštąją mokyklą nuo mokslininkų iš šalies gimė sovietmečiu, kai toks principas buvo pateisinamas siekiu apsaugoti aukštąją mokyklą nuo pernelyg stipraus ideologinio diktato bei rusifikacijos. Kaip pažymi D. Pūras, nors Lietuva atkūrė nepriklausomybę daugiau nei prieš dvidešimt metų, ši tradicija užsiliko kaip praėjusių laikų liekana.

„Filosofas Jose Ortega y Gassetas yra pasakęs, kad universitetų misija – keisti ydingus papročius“, – sakė forume D. Pūras. Būtent tai daryti jis ir paragino visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Svarbi yra universitetų savireguliacija. Aukštosios mokyklos turi ugdyti laisvus žmones. Realūs demokratiniai pokyčiai visuomenėje prasideda tik tada, kai užauga kritinė tokių žmonių masė. Universitetai turėtų tapti laisvai mąstančių žmonių inkubatoriais“, – yra įsitikinęs D. Pūras.

Psichiatrijos klinikos docentas taip pat ragino nebijoti tam tikros akademiškos laisvamanybės. „Manau, kad akademijoje nuosaikus maištingumas yra būtinas“, – sakė D. Pūras. Deja, bet, pasak jo, ir visuomenėje, ir universitetuose šiandien vis dar galima pastebėti daug baimės. „Galbūt tai tiesiog atspindi labai tragišką mūsų visuomenės patirtį“, – svarstė D. Pūras.