Dr. Aurelija Novelskaitė / J. Auškelio nuotr.

Nepaisant statistikos, rodančios, kad Lietuvoje moterų mokslininkių vis daugėja, lyčių lygybė šioje srityje dar nėra pasiekta, teigia Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Novelskaitė. Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ ji sako, kad visavertiškai įsitraukdamos moterys atneša naujus, dažnai socialiai atsakingesnius požiūrius.

Statistika rodo, kad Lietuvoje moterys sudaro 58 proc. visų doktorantūros absolventų, eina 40 proc. aukščiausių akademinių pareigų.

Doc. A. Novelskaitė atkreipia dėmesį, kad nors moterų tyrėjų aukštojo mokslo sektoriuje yra daugiau nei vyrų, vadovaujančiose pozicijose vyrų vis dar dauguma.

„Labai dažnai kalbėdami apie statistiką žiūrime į patį paviršių. Jei pažiūrėtumėme giliau, rastumėme, kad skirtingose mokslo srityse šie skaičiai yra labai skirtingi. Žvelgdami į humanitarinius mokslus matysime, kad filosofijoje moterų nėra daug. Medicinos moksluose kai kurios specialybės visiškai dominuojamos vyrų. Tiksliuosiuose moksluose moterų apskritai nėra daug“, – teigia ji.

Mokslininkė ragina skaičių, kad moterys eina 40 proc. aukščiausių akademinių pareigų, vertinti skeptiškai. Tyrimai rodo, kad pozicijos, kuriose yra tikroji galia, galimybė priimti sprendimus ir paskirstyti išteklius, priklauso vyrams.

„Moterys dažnai patenka į tas vadovaujančias pozicijas, į kurias niekas nenori eiti – ten tiesiog tuščia. Todėl sakyčiau, kad lyčių lygybės dar nėra“, – teigia doc. A. Novelskaitė.

Pasak docentės, feminizacija – paspartėjęs moterų įsitraukimas į tam tikras sritis ir profesijas – tiesiogiai siejasi su tų sričių prestižu, kuris apima socialinį statusą, pajamas ir pan.

Doc. A. Novelskaitė atkreipia dėmesį, kad moterys dominuoja ir kituose švietimo sektoriuose, kuriuose darbo sąlygos yra sudėtingos: atlyginimai – nedideli, reikalavimai – aukšti ir labai įvairūs, nes reikia daryti daug skirtingų dalykų ir daryti juos gerai.

Stereotipai vis dar gajūs

2021 m. doc. A. Novelskaitė su kolegėmis Lietuvoje atliko reprezentatyvų moterų įgalinimo aukštajame moksle tyrimą. Apklausoje dalyvavo beveik 900 moterų, dirbančių Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose.

Beveik 70 proc. apklausoje dalyvavusių moterų teigė bent kartą per savo karjerą susidūrusios su požiūriu, kad „moteris nėra tinkama mokslui“. Apie 70 proc. respondenčių sakė susidūrusios ar žinančios atvejų, kai moteris turi pasirodyti dvigubai geriau nei vyras, kad būtų įvertinta. Su tokiais stereotipais dažniau susiduriama tiksliuosiuose, gamtos moksluose negu socialiniuose ar humanitariniuose.

Pasak doc. A. Novelskaitės, apklausa parodė, kad nors dauguma dalyvių turi gebėjimų lyderystei, žino, kaip veikia institucijos, bendrauja su įvairių padalinių vadovėmis ir vadovais, darbuotojais ir darbuotojomis, jos vis tiek jaučiasi nepatogiai reikšdamos galią, vadovaudamos.

„Esama situacija per stereotipus, kasdienes situacijas, socializaciją, tai, kas vyksta visuomenėje, moterį sugniaužia. Ir taip mes prarandame talentus, švaistome išteklius“, – teigia VU mokslininkė.

Kodėl reikalinga lyčių lygybė?

Doc. A. Novelskaitė tikina, kad lyčių lygybė moksle yra labai svarbi ir reikalinga. Šiandieninis mokslas nėra vien, pavyzdžiui, sėdėjimas prie teleskopo ir žiūrėjimas į žvaigždes, vien darbas laboratorijoje ar straipsnių rašymas. Mokslas susideda iš daug aspektų: dėstymo, mokslinių tyrimų, publikavimo, mokslo projektų, mokslo politikos.

„Procesus organizacijose įgyvendina žmonės, jie patys savaime nevyksta. Mes visi turime savo požiūrius, nuostatas, patirtis. Jei nemėginame sąmoningai reflektuoti lyčių lygybės, įvairovės, įtraukties klausimų, automatiškai elgiamės taip, kaip matėme, esame išmokę. O pasąmoningas elgesys yra nulemtas stereotipinių požiūrių. Todėl svarbu užtikrinti, kad nelaimės mūsų pasąmonės teikiami prioritetai, o mes elgsimės teisingai, etiškai, moraliai“, – sako doc. A. Novelskaitė.

Mokslininkės teigimu, istorija rodo, kad visavertiškai įsitraukdamos moterys atneša kitokius požiūrius, kai kuriais atvejais – socialiai atsakingesnius.

„Lyčių studijos tiesiogiai yra feministinio aktyvizmo rezultatas. Jos ne tik atnešė naują temą į akademinę bendruomenę, bet ir kritiškai kvestionavo ortodoksinį mokslą bei visus kanonus. Dabar mes turime feministinę epistemologiją, skirtingas metodologijas, o tai labai prisidėjo prie visų sociokonstrukcionistinių požiūrių vystymosi“, – sako ji.

VU lyčių lygybės planai

Penkiuose VU fakultetuose yra patvirtinti ir įgyvendinami lyčių lygybės planai. Pasak doc. A. Novelskaitės, svarbus vien tokių planų buvimo faktas.

„Nes jie kalba apie organizacijos įsipareigojimus savo darbuotojams. O tas įsipareigojimas atsispindi lojalume, motyvacijoje ir kituose dalykuose“, – teigia mokslininkė.

Doc. A. Novelskaitė sako, kad 2015 m. VU buvo vienintelis Lietuvos universitetas, turėjęs bendruomenės vystymo prorektoriaus pareigybę. Tuo metu buvo įkurtas Bendruomenės vystymo skyrius, lygių galimybių koordinatorių pareigybės.

„Tai – svarbūs baziniai dalykai, kuriais paremtas Vilniaus universiteto planas. (…) VU unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse tuo, kad rengiant VU lyčių lygybės planą dar 2019 m. savanorystės pagrindu įsitraukė 10 padalinių. Jų dalyvavimas, bendras darbas ir pasiruošimas įsidiegti atskirus planus yra žinia, kad tie planai yra arčiau žmonių, arčiau bendruomenės“, – sako mokslininkė.

Rengiant naujausią laidų „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklą, kuris yra transliuojamas naujienų portale LRT.lt, siekiama išsklaidyti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie mokslą ir apie jį kalbėti paprastai, suprantamai. Temas šiai laidai diktavo žiūrovai, užduodami klausimus specialiame polapyje.

Laidų ir straipsnių ciklas „VU ekspertai padeda suprasti“ pradėtas 2020-aisiais, Vilniaus universitetui reaguojant į pokyčius visuomenėje dėl koronaviruso pandemijos. VU ekspertai padėjo suprasti ir kitus visuomenei aktualius klausimus, suprantamai paaiškino, už ką buvo skirtos Nobelio premijos.