„Vienas iš protingiausių kada nors egzistavusių žmonių buvo seras Isaakas Newtonas. Tačiau net ir jis sugebėjo prarasti labai reikšmingą sumą per vieną iš didžiųjų burbulų sprogimų. Tuomet I. Newtonas ištarė garsiąją frazę: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, tačiau ne žmonių pamišimo laipsnį“, – taip paskaitą apie nekilnojamojo turto burbulus pradėjo ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, VU TSPMI docentas dr. Raimondas Kuodis.

Jo teigimu, burbulai yra sudėtingas mechanizmas, tačiau jų pasaulio istorijoje būta gana daug. Burbulų padažnėjo per pastaruosius 3–4 dešimtmečius.

Burbulai žmonijos istorijoje

Kas gi tie burbulai? Doc. dr. R. Kuodis remiasi Charleso Kindlebergerio apibrėžimu. Pagal jį burbulu laikomas didelis turto klasės, kainos didėjimas besitęsiančiu procesu, kai pradinis kainos padidėjimas sukuria tolesnio didėjimo lūkesčius ir pritraukia naujus pirkėjus, daugiausia spekuliantus, kuriems rūpi pelnas iš prekybos turtu, o ne to turto galimybė generuoti pajamas.

„Didieji burbulai pasikartodavo maždaug kas šimtą metų, pradedant tulpių svogūnėlių manija Olandijoje 1639 m. Paskui kilo bendrovės „South Sea“ akcijų burbulas. XX a. JAV buvo didysis akcijų rinkos burbulas prieš Didžiąją depresiją. Turėjome ir kolosalų burbulą Japonijoje 1984–1989 m., kai žemė karaliaus rūmų teritorijoje Tokijuje kainavo tiek, kiek visa Kalifornijos valstija. Paskutinis iš tų didžiųjų burbulų buvo nekilnojamojo turto burbulas JAV 2001–2006 m., kuris pasibaigė beveik antra Didžiąja depresija, ypač Europoje“, – ekonominių burbulų istorijos pėdsakais trumpai perbėgo ekonomistas.

Vienas burbulas JAV buvo susijęs su internetu, kai, tarkime, kokia nors kompanija nusprendžia internete prekiauti lėktuvų bilietais. Nors ji dar neturi nei pajamų, nei darbuotojų, šios kompanijos akcijų vertė pradeda viršyti, pavyzdžiui, „Boeingo“, gaminančio lėktuvus, akcijų vertę.

Skirtingos teorijos

Yra keletas burbulų teorijų. Vienos iš jų apskritai neigia šio ekonominio reiškinio egzistavimą. „Čikagos profesorius, Nobelio premijos laureatas, efektyvių rinkų teorijos kūrėjas Eugene’as Fama sako, kad sprogstantys burbulai yra nieko nereiškiančios sąvokos. Tai normalūs kainų svyravimai, atspindintys informaciją, kurią rinkos dalyviai turi apie tam tikrą turtą. E. Fama iki šiol neigia, kad egzistavo burbulas, sukėlęs dabartinę krizę“, – vieną teorijų pateikia TSPMI docentas.

Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Olivier Blanchard’as kartu su kolegomis sukūrė teoriją, pagal kurią burbulai gali egzistuoti ir būti visiškai racionalūs. Bėda ta, kad veikiantieji finansų rinkose gali nesutarti dėl burbulo sprogimo laiko.

„Kita, sakyčiau, kraštutinė mokykla teigia, kad žmonės sugeba viską numatyti, gerai prognozuoti, atsižvelgti į svarbius ekonominius veiksnius, kurie daro įtaką turto kainoms. Esame ganėtinai riboti, turime įvairių keistenybių, dažnai elgiamės kartu su banda“, – trečiąją teoriją pristato doc. dr. R. Kuodis. Pasak jo, net ir skaudžiai nudegę prieš dešimtmetį žmonės gali lygiai taip pat užsikrėsti spekuliaciniu entuziazmu ir pulti pirkti akcijų ar nekilnojamojo turto.

Lietuvių kilmės ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris savo darbais parodė, kad dideli rinkų svyravimai, burbulai, žlugimai negali būti paaiškinami tuo, kuo akcijų kainos turėtų būti aiškinamos – pelnais, dividendais ir panašiais fundamentaliais dalykais. Remiantis R. Shilleriu, burbulai sklinda pasakojimo pavidalu. Tuo „užsikrečia“ ir žiniasklaida.

Universali „vertybė“ – godumas

„Ch. Kindlebergeris yra pasakęs, kad nieko nėra baisiau, kaip matyti turtėjantį draugą. Tą matome ir Lietuvoje. Kažkas pradeda uždirbti, pasakoti kitiems, kaip uždirbo. Pats jautiesi nevisavertis, tad eini į banką paskolos ir perki kažkokio namo brėžinius, nereikia net namo pirkti (šypteli), nes tavo kaimynas turtėja ir tau darosi bloga. Godumas yra universali pasaulio vertybė“, – garsaus amerikiečių ekonomikos istoriko požiūrį atskleidžia doc. dr. R. Kuodis.

Remiantis riboto racionalumo mokykla, finansų rinkos veikėjai turi ribotą galimybę analizuoti visą prieinamą informaciją, todėl sprendimams priimti naudoja paprastas taisykles. Ekonomistas čia pat pateikia pavyzdį: „Kiek taupyti ir kiek vartoti gavus pajamų? Norint elgtis optimaliai, reikia mokėti išspręsti labai didelį matematinį modelį. Bet žmonės naudoja paprastas taisykles: tarkime, kiekvieną mėnesį 10 proc. nuo algos padeda į stalčiuką. Žmogus intuityviai jaučia, ką reikia daryti.“

Pagal riboto racionalumo mokyklą burbulai gali susidaryti dėl to, kad rinkoje susiduria dvi prekiautojų grupės: vieni yra fundamentalistai, kiti – grafikistai. Burbulai gali atsirasti lygioje vietoje vien todėl, kad egzistuoja skirtingi rinkos dalyviai, sąveikaujantys tarpusavyje.

Didysis įvykis Lietuvoje – stojimas į ES

Doc. dr. R. Kuodžio teigimu, visi didieji įvykiai yra potencialūs burbulų generuotojai. Lietuvoje tokiu įvykiu laikytas stojimas į Europos Sąjungą: „Žmonėms tuo metu atrodė, kad atsivers sienos, atvažiuos turtingi vokiečiai ir pigiai nupirks mūsų Šeškinę su visais pamatais. Kad užbėgtų tam už akių, jiems patiems pirmiausia reikėjo nusipirkti gabalą Šeškinės ir parduoti vokiečiams už didelius pinigus. Dėl to ir kilo burbulas. Problema su juo ta, kad finansinės sienos buvo atviros iki tol.“

Paklaustas apie nekilnojamojo turto burbulo ir euro ryšį, ekonomistas atsakė, kad naujoji valiuta tikrai neturės tokio didžiulio poveikio kaip stojimas į ES, nes realiai keisis labai nedaug kas. Doc. dr. R. Kuodžio nuomone, galime tikėtis gilesnės prekybos integracijos ar intensyvesnės tarptautinės prekybos su euro zonos šalimis. „Euras nėra palyginamas su stojimu į Europos Sąjungą. Nors pastebėtas tam tikras suaktyvėjimas rinkoje pavasarį, bet tai daugiau susiję su šešėlinės ekonomikos noru atsikratyti grynaisiais litais“, – samprotavo ekonomistas.

Burbulų prevencija

„Manau, ateityje bus daug rimčiau žiūrima į burbulų susidarymo priežastis. Pagrindinis instrumentas – makroprudencinė, arba bankų priežiūros, politika, siekiant neleisti bankams sukurti tiek kredito, kiek sukūrė per pastaruosius 3–4 dešimtmečius. Tai instrumentas, kuris neužmuša likusios ekonomikos“, – tvirtino mūsų šalies ekonomistas. Jis pridūrė, kad ir patys rinkos dalyviai turėtų jausti didesnę atsakomybę už tai, ką daro, o Vyriausybės uždavinys, ypač sprogstant nekilnojamojo turto burbulams, yra teritorijų planavimo politika.

„Jeigu pasiūla nereaguoja į paklausą – tai tiesioginis kelias į burbulą. Žaidimas būstų kainomis visuomenei nieko gero neduoda. Vieni praturtėja, bet kiti nuskursta“, – reziumavo doc. dr. R. Kuodis.