Tęsiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose pasitelkiant konkrečias valstybės raidai svarbas temas kuriami galimi Lietuvos ateities scenarijai. Šių scenarijų kontūrus įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse, kurias kovo mėnesį surengė Vilniaus universitetas (VU) ir Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).

Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuoja konkrečios temos ekspertai.

Birželio 2 d. 15 val. VU vyks jau ketvirtoji diskusija „Ekonomikos modeliai ir gyvenimo kokybė ateityje: laimės ekonomika?“.

Diskusijoje ekspertai svarstys, kaip demografiniai iššūkiai paveiks ateities ekonomikos struktūrą, kaip išvengti gilėjančios socialinės ir regioninės atskirties, sėkmingai įgyvendinti žaliosios ekonomikos transformaciją iki 2050-ųjų, aptars kitus klausimus.

Pasak STRATA politikos analitiko ir šios diskusijos koordinatoriaus Justino Mickaus, Lietuvos ekonomikos ateitį nulems daug skirtingų veiksnių, kurių sąveikas šiandien nuspėti nelengva – būtent todėl, pasak jo, ir reikalingos įvairių sričių ekspertų diskusijos.

„Stebėdami pasaulį šiandien matome, kad geopolitinės įtampos tarp demokratinių ir autokratinių valstybių keičia tarptautinės ekonomikos veidą: vyksta ekonominis Vakarų atsisiejimas nuo Rusijos, aštrėja JAV ir Kinijos konkurencija, ES plėtoja įvairius gynybinius ekonominės politikos instrumentus“, – sako J. Mickus.

STRATA analitikas pažymi, jog, spartėjant technologinei transformacijai, valstybių ekonominei sėkmei vis daugiau reikšmės turi švietimo sistemos kokybė, gyventojų žinios, kompetencijos ir inovatyvumas.

„Geopolitinių įtampų ir švietimo svarbą pabrėžė ir ankstesnių „Lietuvos 2050“ dirbtuvių dalyviai. Vis dėlto Lietuvos ekonomikos ateičiai kritiškai svarbūs ir kiti klausimai: pirmiausia, kaip mums pavyks suvaldyti demografinius pokyčius, sumažinti socialinę ir regioninę atskirtį ir įgyvendinti žaliąją transformaciją. Šioje diskusijoje šiuos klausimus bus galima aptarti išsamiau“, – pasakoja J. Mickus.

Anot diskusijos koordinatoriaus, šie trys kritiniai iššūkiai skatina mąstyti, kokiomis vertybėmis turėtume grįsti ir kokiomis priemonėmis turėtume plėtoti ateities Lietuvos ekonomikos modelį.

„Pasaulyje vis garsėjant nuomonei, kad ligšiolinė neriboto augimo paradigma privalo būti permąstyta, orientyrų Lietuvos ekonomikos ateičiai daug: žalioji, skaitmeninė, „laimės“, sąmoninga ar „sidabrinė“, tad verta jau dabar brėžti galimas gaires, kokį kelią mums verta pasirinkti“, – sako J. Mickus.

Ekspertų diskusijoje dalyvaus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Aleksandras Algirdas Abišala, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas, VU asocijuotasis profesorius Andrius Kažukauskas, Honkongo mokslo ir technologijų universiteto docentas Alminas Žaldokas.

Renginys vyks birželio 2 d., ketvirtadienį, 15 val. VU Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, Vilnius). Tiesioginė transliacija – Vyriausybės kanceliarijos, „Lietuvos 2050“ ir VU Facebook’o paskyrose. Diskusiją taip pat transliuos LRT.lt portalas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.