Modestas Gudauskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pirmakursis, Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse už darbą „Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios biopolimerus“ apdovanotas specialiuoju biotechnologijų pramonės srities prizu.

Šie metai Modestui yra ypatingi. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape, vykusiame balandžio mėnesį, jis užėmė pirmąją vietą aplenkdamas net 98 kitus šio konkurso dalyvius. Sėkmingai išlaikęs baigiamuosius mokyklos egzaminus įstojo į VU Medicinos fakultetą. O rugsėjo 15–20 d. atstovavo Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso finale Briuselyje ir buvo apdovanotas specialiuoju prizu.

Dar neišblėsus emocijoms, kalbiname Modestą.

Iš kur tas noras dalyvauti konkursuose?

Mano šeimoje tai įprasta. Augome trys broliai ir visi nuo mažens dalyvavome moksliniuose konkursuose. Nors iš tėvų nė vienas nėra susijęs su mokslu, bet visada skatino tokią veiklą. Kiekvienais metais jaučiau poreikį dalyvauti kokiame nors konkurse. Vis dėlto niekada negalvojau, kad galėčiau Europos mastu atstovauti savo šaliai.

Papasakok apie patirtį Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso finale Briuselyje.

Įspūdinga patirtis, naujos pažintys su jaunaisiais mokslininkais iš viso pasaulio ir, žinoma, galimybė pasidalinti savo žiniomis ir idėjomis su tais, kuriems svarbu, kaip mus supanti aplinka atrodys po daugelio metų. Ruošdamasis šiam konkursui įgijau labai daug naujų įgūdžių. Supratau, kad mokslinė veikla reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir sugebėjimo jas pritaikyti, suprantamai perteikti plačiajai visuomenei.

Kokia buvo tavo tiriamojo darbo tema ir tikslai?

Mano tiriamojo darbo pavadinimas – „Acetobacteraceae šeimos bakterijos, gaminančios du biopolimerus“. Mokslinio darbo metu sukūrėme bakteriją, kuri vienu metu gamina du biopolimerus: celiuliozę ir polihidroksibutiratą. Šių biopolimerų savybės yra labai panašios į plastiko komponentų savybes. Sukūrus bakteriją, kuri gamina abu polimerus vienu metu, sumažiname energijos nuostolius, vandens ir neatsinaujinančių gamtos šaltinių atsargas. Be to, šie bakterijų sintetinami natūralūs polimerai yra biologiškai suyrantys. Šios savybės leidžia natūraliais polimerais pakeisti kai kuriuos plastikų komponentus ir sumažinti pasaulinę taršos problemą. Šis mokslinis darbas man pelnė specialųjį Bio-based industries įsteigtą prizą, kelionę į Belgijoje ir Prancūzijoje įsikūrusias specialaus prizo steigėjo įmones.

Pasiruošimo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursui laikas sutapo su pasiruošimu baigiamiesiems egzaminams. Kaip pavyko viską suderinti?

Buvo labai sunku. Reikėjo suderinti labai skirtingas veiklas: mokytis ir ruoštis egzaminams, kontaktuoti ir dirbti su mokslinio darbo vadove (vadovė dr. Rūta Stanislauskienė, VU Biochemijos institutas), nuolat tobulinti savo pranešimą anglų kalba ir vėl mokytis. Nors ruoštis konkursams buvau įpratęs, bet šiam reikėjo skirti daug daugiau laiko ir pastangų. Kalbant apie egzaminus, daugiausia ruošiausi biologijos ir chemijos egzaminams, šie dalykai, tiesą sakant, man labiausiai ir patinka. Į kitus egzaminus žiūrėjau paprasčiau, bet, žinoma, siekiau kuo geresnio rezultato.

Savo ateitį susiejai su medicina. Papasakok, kas lėmė tokį sprendimą.

Medicina buvo vienintelis pasirinkimas, apie kurį svajojau jau nuo dešimtos klasės. Tuo metu pradėjau savanoriauti Šilalės ligoninės Slaugos skyriuje ir „užkibau“. Paprasti dalykai, tokie kaip maitinimas, bendravimas, vaistų išnešiojimas ir kita pagalba senjorams, įkvėpė tikėjimą šia specialybe. Savanoriaudamas pasisemdavau energijos. Nuo tada užsidegiau noru studijuoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir dabar esu labai laimingas. Jau dalyvaudamas pirmakursių stovykloje supratau, kad ši bendruomenė yra aktyvi, entuziastinga ir siekianti savo tikslų.

Ar nepasikeitė nuomonė baigiantis pirmajam studijų mėnesiui?

Pirmasis mėnuo parodė, kad čia yra vertinama kiekvieno bendruomenės nario nuomonė, pageidavimai, sužavėjo labai gilios ir gajos tradicijos. Pirmasis įspūdis ir pirmasis mėnuo Medicinos fakultete atitiko tai, ko ieškojau ir apie ką ilgą laiką svajojau. Nepakartojamas jausmas dalyvauti paskaitose, ypač tose, kurios vyksta Didžiojoje auditorijoje – manau, niekur Lietuvoje nėra kitos tokios. Smagu pasidalinti įspūdžiais su draugais. Labai gerą įspūdį paliko Studentų atstovybės veikla – organizacijoje dirbančių studentų organizuotumas ir geranoriškumas. Viskas tiesiog super!

Panašu, kad šie metai tau yra itin sėkmingi. Gal jau esi numatęs tikslus ir ateičiai?

Jeigu ant popieriaus lapo norėčiau nubrėžti liniją, kuri parodytų, koks laimingas dabar esu, tai šiuo metu linija siektų maksimumo tašką.

Kalbant apie ateitį – kol kas dar nesu numatęs aiškių tikslų. Dabar noriu geriau suprasti ir pažinti medicinos mokslą, jos sritis ir veiklas. Taip pat norėčiau įsilieti į kurią nors studentišką organizaciją, visapusiškai patirti studentavimo teikiamas galimybes. Vis dėlto ateityje save labiau įsivaizduoju praktiku, ne mokslininku.

Visas pokalbis siejosi su mokymusi ir mokslu. O kaip leidi laisvalaikį, ar turi hobį?

Mano didysis pomėgis yra sportas. Jam skiriu tikrai daug laiko. Penkerius metus profesionaliai bėgiojau ilgus nuotolius. Buvo laikas, kai mokslinė veikla buvo kažkur šalia sporto. Šiuo metu bėgioju labiau kaip mėgėjas, varžybose nebedalyvauju, pirmenybę skiriu mokslui. Vis dėlto atsisveikinti su sportu nežadu, nes bėgimas labai ugdo charakterį.

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas vyksta nuo 1989 m. Jis vienija jaunus mokslininkus iš viso pasaulio ir kviečia pristatyti savo projektus gamtos mokslų, matematikos ir kitose srityse. Lietuva konkurse dalyvauja nuo 1996 m., dalyvauti gali 15–20 metų amžiaus jaunieji mokslininkai.