Lapkričio 23 d. Kauno istorinėje prezidentūroje Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė buvo apdovanota už geriausią fizinių mokslų srities magistro darbą. Aukščiausiu balu buvo įvertintas merginos bakalauro darbas, tad ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimas už magistro baigiamąjį darbą nebuvo netikėtumas. J. Grigorjevaitė sako, kad laikantis kelių paprastų taisyklių ir nuosekliai dirbant nepasisekti negali.

Disciplina ir nuoseklumas

Pasak dabar jau doktorantūroje studijuojančios J. Grigorjevaitės, perfekcioniste būti lengva, kai galvoje nusistatai trumpesnius terminus nei tie, į kuriuos esi įspraustas iš tikrųjų. Juk būtų naivu tikėtis parašyti magistro baigiamąjį darbą per mėnesį. Todėl mergina darbus atidavė net keliomis savaitėmis anksčiau, nei reikėjo. Ką iš to laimėjo?

„Nieko nepasilieku paskutinei minutei. Taip išvengiu niekam nereikalingo streso. Lengviau, kai žinau, kad net ir suklydusi turėsiu laiko pasitaisyti“, – pasakoja pašnekovė.

Kita vertus, J. Grigorjevaitė neslepia, kad geriausia praktika yra mokslinių publikacijų rašymas. Tai padeda išgryninti mokslinio darbo struktūrą ir logiką, todėl magistro darbas nebeatrodo toks baisus.

Ambicija padaryti geriausiai, kaip tik galima

Apdovanotasis J. Grigorjevaitės darbas yra apie liuminescencinių medžiagų sintezę ir optinius tyrimus. Tokių medžiagų pritaikymo galimybės labai plačios, laboratorijoje atliekama daug įvairių tyrimų su šiomis medžiagomis, tačiau savo magistro darbe Julija pasirinko pristatyti tik dalį iš jų. Jos darbe pristatomos liuminescencinės medžiagos, kurios gali būti panaudotos saugos pigmentams gaminti. Saugos pigmentai apsaugo prekes, pinigus ar dokumentus nuo klastojimo. Šie saugos pigmentai yra nematomi dienos šviesoje, o apšvietus ultravioletine šviesa galima juos pamatyti. Panašią temą pašnekovė tyrinėjo ir rašydama savo bakalauro darbą. Taigi turėjo įdirbį ir nuosekliai dirba gilindama žinias apie liuminescencines medžiagas.

Pasak Chemijos ir geomokslų fakulteto studentės, vieni sėkmingu darbu laiko teigiamą įvertinimą ir gebėjimą jį apsiginti, o kiti nesėkme laiko tris gramatines klaideles anglų kalba rašytame magistro darbe. Ji pati nori parašyti darbą kaip įmanoma geriau, o aukščiausias įvertinimas yra to rezultatas. Jei nėra ambicijų, bet kokios iš savęs spaudžiamos pastangos rizikuoja tapti bevaisės.

„Svarbu rungtyniauti ir lygintis ne su kažkuo stovinčiu šalia, o sau iškelti tikslą – parašyti darbą puikiai. Kai šis tikslas yra, galvoje atsiranda planas, kaip tą tikslą pasiekti. Čia svarbus tampa ir darbo vadovo vaidmuo“, – atvirauja J. Grigorjevaitė.

Konstruktyvus bendradarbiavimas su darbo vadovu

Svarbu ne tai, ar gerai sutariama su savo darbo vadovu, bet ar iš jo gali sulaukti konstruktyvios kritikos ir pagalbos. Kartais tinkama kritika gali būti puiki motyvacija tobulėti. J. Grigorjevaitės bakalauro, magistro, o dabar ir doktorantūros darbo vadovas – dr. doc. Artūras Katelnikovas.

„Baigiamasis rašto darbas jau yra išmoktų pamokų ir atlikto darbo rezultatas. Darbo vadovas apmoko, kaip dirbti laboratorijoje, atlikti tyrimus, apipavidalinti rezultatus, o studentas baigiamuoju darbu parodo, ką išmoko. Didžiausias vadovo indėlis į darbą yra iki to darbo rašymo. Per ketverius metus darbo vadovas išugdė reiklumą sau“, – smagiai nusikvatoja mokslinių straipsnių autorė.

LJMS jau devintą kartą organizavo geriausio magistro darbo konkursą. Šiemet vertinimui pateikti 66 darbai, kuriuos rekomendavo mokslo institucijos, iš šešių sričių: biomedicinos (7 darbai), fizinių (10), humanitarinių (6), socialinių (18), technologijos (21), žemės ūkio (4) mokslų.

Magistro baigiamuosius darbus vertino 55 Lietuvos mokslininkai, dirbantys Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose.