Europos universitetų paveldo dieną VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje surengta bibliotekoje saugomų žymiausio XVI a. Nyderlandų leidėjo Christopho Plantino knygų paroda ir katalogo pristatymas.

Šia proga Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai demonstravo išmaniojo apšvietimo galimybes. Buvo galima apžiūrėti flamandų geografo ir kartografo Abrahamo Ortelijaus XVI a. Europos ir pasaulio žemėlapių rinkinį „Theatrum orbis terrarum“ (Žemės rutulio regykla) ir P. Smuglevičiaus salės skliautų puošybos fragmentus.

A. Ortelijaus žemėlapiai ypač puošniais kartušais, legendomis, vaizduojamais mitiniais gyvūnais primena paveikslus. Bibliotekos darbuotojai džiaugėsi, kad šviestukai atskleidė auksuotus Flandrijos žemėlapio fragmentus, kurių anksčiau niekas nebuvo pastebėjęs. P. Smuglevičiaus salę rengiamasi uždaryti remontui, todėl buvo įdomu pasižiūrėti, kaip apšvietimas atskleidžia senosios sienų puošybos grožį, jį išryškina, praturtina.

VU mokslininkai jau kelerius metus aktyviai dirba kietakūnio apšvietimo srityje, seka naujienas ir neatsilieka nuo pasaulio lyderių. Apšvietimo ir elektronikos sistemų grupės vadovas dr. Pranciškus Vitta patvirtino, kad naujos kartos šviesos šaltiniai – puslaidininkiniai šviesos diodai (šviestukai) atveria didžiules galimybes. Jie leidžia smarkiai sumažinti žalingą šviesos poveikį paveldo objektams, parinkti regimosios šviesos spektrinę sudėtį taip, kad spindulinė apšvieta būtų mažiausia, o vizualusis efektas – didžiausias. Naujosios technologijos leidžia atlikti apšvietimo spalvinę korekciją – imituoti apšvietimo sąlygas, kuriomis meno kūrinys buvo kuriamas, ir vizualiai atkurti kūrinio spalvingumą, jei jis buvo prarastas veikiant laikui.

Valdovų rūmų muziejuje maždaug prieš metus buvo surengta vienkartinė VU Taikomųjų mokslų institute sukurto patentuoto kietakūnio apšvietimo technologijos demonstracija. Parodytos vertingų senųjų gobelenų apšvietimo galimybės, atskleidusios žiūrovams jų turtingas spalvas, faktūras ir raštus.

Dr. P. Vitta patvirtino, kad M. K. Čiurlionio muziejuje iki šiol veikia vienas VU mokslininkų įrengtas šviestuvas, kuris leidžia kiekvienam žiūrovui pasireguliuoti švietimo kokybę, parametrus pagal savo poreikius. Instaliacija veikia kaip demonstracija. VU bibliotekos J. Lelevelio salėje, kur eksponuojamas autentiškų J. Lelevelio naudotų dažų pigmentų apšvietimas, instaliacija baigtinė, žmogus pats jau nieko negali reguliuoti. Mokslininko manymu, tikslingiau būtų, kad tai darytų ne patys žmonės, o ekspertai. Jie turi parinkti tinkamiausią režimą, atsižvelgdami į paveikslo apsaugą.

Paklaustas, kiek kainuotų toks apšvietimas, mokslininkas teigė, kad tai standartinė profesionalaus apšvietimo kaina. Ji nėra labai didelė. Tiesiog muziejai gana konservatyvūs, todėl jiems sunku pereiti prie inovatyvių sprendimų. Tokio apšvietimo užsienio muziejai neturi. Pasauliniu mastu patentuotos sodrio reguliavimo technologijos  patento savininkas – VU. Dr. P. Vitta pripažino, kad didieji šviestuvų gamintojai nemažai investuoja, specializuojasi, turi panašių produktų, kuriuos gali pasiūlyti muziejams, bet lietuvių sukurtas produktas – lankstesnis. Rinka labai konservatyvi, todėl mažai nežinomai įmonei įsiūlyti naują produktą didiesiems pasaulio muziejams sunku. „Lengviau savo sprendimus pristatyti Lietuvoje. Iki šiol šalies muziejai negaudavo europinės paramos, bet jei tam bus skiriamos lėšos, šie šviestuvai galėtų konkuruoti su žinomų gamintojų produkcija. Dirbti su Lietuvos muziejais mums būtų parankiau“, – sako dr. P. Vitta.

Galbūt šviestukus galima panaudoti turtingam ir įvairiam VU paveldui eksponuoti? Mokslininkas neatmeta tokios galimybės. Kadangi šviesa žaloja visus organinius, natūralios kilmės pigmentus, tai ne tik senųjų freskų, bet ir išblukusias iškamšų spalvas būtų galima atkurti tinkamu apšvietimu. Taikomųjų mokslų institutas kartu su VU matematikais bendradarbiauja su P. Gudyno restauravimo centru tirdami, kaip atkurti prarastą pigmentą. Dr. P. Vitta pasakojo apie neseniai konferencijoje Romoje pristatytą naują Siksto koplyčios skliautų apšvietimą ir teigė, kad tą patį būtų galima padaryti ir P. Smuglevičiaus salėje, nes ji ne ką mažiau įspūdinga. Tai būtų puiki proga pademonstruoti Lietuvos mokslininkų sukurtas technologijas ir geriau atskleisti svečiams senosios salės grožį. Žinoma, profesionalus apšvietimas gana brangus, nes sukuriamas vienetinis produktas.