Net keturi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai tapo „Tyrėjų Grand Prix“ finalininkais. Tai dvi Gyvybės mokslų centro mokslininkės – dr. Ugnė Kuliešiūtė ir Gintarė Urbonaitė – ir du Medicinos fakulteto atstovai – Rūta Morkūnienė ir Povilas Kavaliauskas. Spalio 18 d. jie varžysis su dar šešiais kitų aukštųjų mokyklų doktorantais konkurso finale, kur turės per 4 min. pristatyti savo tyrimų idėjas. Laimėtojas bus apdovanotas 2000 eurų pinigine premija. Finalinis renginys vyks „Kempinski“ viešbutyje.
Tikslas – sukurti rekomendacijas „ankstukų“ sveikatos būklės priežiūrai
„Jau apie 15 metų domiuosi naujagimių augimo, vystymosi ir sveikatos programavimo klausimais. Mano disertacijos objektas yra neišnešioti Lietuvos naujagimiai. Tai naujagimiai, gimę anksčiau, nei planuota, iki 37 nėštumo savaitės, dar vadinami ankstukais“, – pasakojo medicinos gydytoja, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, Histologijos ir Antropologijos katedros paskutinių metų doktorantė R. Morkūnienė.
Ji paaiškino, kad jos tyrimo tikslas – ištirti neišnešiotų Lietuvos naujagimių augimą, jų antropometrinių rodiklių (ūgio, svorio, kūno masės indekso) kitimą nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus pabaigos, ieškoti fizinės ir bendros sveikatos būklės artimųjų ir tolimųjų sąsajų. O pagrindinis doktorantūros darbo rezultatas – sudaryti Lietuvos neišnešiotų naujagimių augimo rodiklių kreives, kurių Lietuvoje nėra, ir pasiūlyti tokių vaikų sveikatos būklės sekimo rekomendacijas specialistams, kadangi tolesni ankstukų sveikatos iššūkiai reikalauja ilgalaikės stebėsenos ir savalaikės intervencijos.
Dalyvauti konkurse R. Morkūnienę paskatino pagrindinė konkurso idėja – pristatyti sudėtingus dalykus paprastai: „Universitete to nemoko, todėl man tai pasirodė puiki proga tobulintis ir išmokti mokslo idėjas pateikti plačiajai visuomenei. Mokslas turi tarnauti žmonėms, o kad jis juos pasiektų – žinutė turi būti aiški ir lengvai suprantama.“
Tiriama, kaip riebi motinos dieta veikia palikuonių vystymąsi
Šiuo metu biologijos doktorantūrą VU Gyvybės mokslų centre baigianti G. Urbonaitė sako, kad posakis „Ką valgai, toks ir esi“ ne iš piršto laužtas. Sveika ir subalansuota mityba yra itin svarbi mūsų žarnyno bakterijoms, kurios gali reguliuoti ir mūsų smegenų veiklą. Pasirodo, kad bakterijų pokyčiai gali atsirasti ne tik dėl mūsų pačių, bet ir dėl mūsų mamų netinkamos mitybos.
„Daugėja įrodymų, kad riebus motinos maistas padidina riziką susilaukti vaikų, turinčių neurovystymosi sutrikimų, tokių kaip autizmo spektro sutrikimai, depresija, šizofrenija. Tačiau tikslių veikimo mechanizmų mes vis dar nežinome. Dėl šios priežasties pasirinkau tirti, kaip motinos riebi mityba gali sutrikdyti jos palikuonių neurovystymąsi. Savo tyrime pelių pateles šėriau riebiu maistu tiek prieš nėštumą, tiek nėštumo metu. Siekdama įvertinti palikuonių neurovystymosi sutrikimus, atlikau pelių elgsenos testus. Nustačiau, kad vyriškos lyties palikuonys, kurių motinos gavo riebų maistą, buvo aktyvesni, o patelės priešingai – pasyvesnės. Taip pat nustačiau, kad dėl motinos riebaus maisto abiejų lyčių palikuonys buvo mažiau socialūs. Kadangi elgsenos sutrikimai gali atsirasti dėl žarnyno bakterijų pokyčių, visų pirma tai ir ištyriau. Rezultatai atskleidė, kad riebus maistas smarkiai pakeitė tiek motinų, tiek moteriškos lyties palikuonių bakterijų kiekį ir įvairovę, bet beveik nepaveikė vyriškosios lyties palikuonių“, – aiškino doktorantė.
Studijų metu jai pavyko užmegzti bendradarbiavimą su Edinburgo universiteto (Škotija) Preklinikinių vaizdinimų centro tyrėjais, kas suteikė galimybę atlikti peliukų smegenų skenavimą ir itin detaliai įvertinti jų smegenų struktūras: „Nustatėme, kad būtent vyriškos lyties palikuonių, kurių motinos gavo riebų maistą, smegenų struktūrų dydžiai yra pakitę, o ypač paveikta visa uoslės sistema. Kadangi pelės yra uosliniai gyvūnai, tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl vyriškos lyties peliukai taip nenoriai bendravo.“
Dėmesys – smegenų auglio „saldžiajam“ sluoksniui
Ką tik disertaciją „Molekuliniai mechanizmai, lemiantis neuronų tinklo struktūrą vystymosi metu ir neuropatologijose“ apsigynusi dr. U. Kuliešiūtė pradėtus darbus tęsia VU Gyvybės mokslų centre, doc. Urtės Neniškytės grupėje. Doktorantūros metu ji tyrė neuronų paviršiaus žymenis, svarbius formuojantis sveikų bei epilepsinių neuronų tinklams, ir vertino šių žymenų svarbą kitose neuropatologijose.
„Doktorantūros metu mano dėmesys nukrypo į glioblastomą, vieną pavojingiausių smegenų auglių, ir visiškai neištirtą ir nežinomą jos savybę – glikokaliksą. Skamba gana sudėtingai, tačiau iš tiesų tiriu tankų išorinį ląstelių sluoksnį, kurį net galima vadinti saldžiuoju, kadangi jame glūdi begalė monosacharidų – gamtoje randamų cukraus molekulių. Dažnai sakau, kad tiriu cukrinių medžių mišką ir specifinės cukraus molekulės, sialo rūgšties, svarbą. Stengiuosi suprasti, kaip nuo jos priklauso įvairių ląstelių aktyvumas, ryšys su kitomis ląstelėmis, o galiausiai – smegenų funkcija. Tyrinėdama smegenų auglius bendradarbiauju su gydytojais neurochirurgais, todėl, pacientams sutikus, galiu tyrimams naudoti ne įvairius modelius, bet tiesiogiai vertinti „cukrinių medžių miškus“ žmogaus smegenų audinyje. Įdomu tai, kad saldusis ląstelės paviršius yra nematomas, todėl savo darbuose taikau įvairias dažymo metodikas bei vaizdinimą“, – atskleidė dr. U. Kuliešiūtė.
Ji nustatė, kad glioblastomos auglio ląstelių paviršius turi išties labai daug sialo rūgšties: „Glioblastomos atveju sialo rūgšties molekulės tarnauja tarytum rankos, kuriomis ląstelės sveikinasi tarpusavyje, bendrauja ir perduoda informaciją, skatina viena kitą judėti toliau, migruoti ir formuoti auglį. Taip pat nustačiau, kad kuo sialo rūgšties vėžio paviršiuje daugiau, tuo mums blogiau. Kai auglio paviršiuje šių molekulių apstu, auglys tarytum saldus, jis auga, šakojasi lyg medžio šaknys ir įsitvirtina. Sialo rūgšties molekules pašalinus, auglys sulėtėja. Vėžinės ląstelės nebegeba taip greitai perduoti informacijos viena kitai ir auglys primena medį be lapų – šiek tiek sustingęs ir nebe toks gajus.
Nors mano tyrimai nėra tiesiogiai susiję su naujų vaistų kūrimu, tikiu, kad saldžiojo, nematomo glioblastomos ląstelių paviršinio sluoksnio charakterizavimas gali būti naudingas ir ateityje tapti naujų terapinių metodų kūrimo pagrindu.“
Tyrėjo akiratyje – medicinos darbuotojų patiriamas stresas ir savižudybės
Medicinos fakulteto doktoranto P. Kavaliausko daktaro disertacija vadinasi „Medicinos personalo patiriamas profesinis stresas, profesinis išsekimas ir savižudybių rizika“.
„Pasaulyje nustatyta, kad medicinos darbuotojai patiria didelį stresą, tarp jų dažnesnės savižudybės ir psichikos sveikatos problemos nei bendroje populiacijoje. Matydami, kad mūsų šalyje ši tema nėra išsamiai išnagrinėta ir aprašyta, nutarėme atlikti esamos situacijos įvertinimą. Tyrimas susideda iš dviejų dalių: pirmojoje vertinome medikų savižudybių riziką ir atliksime detalų mirčių priežasčių vertinimą. Antrojoje atlikome išsamų psichikos sveikatos įvertinimą, kurio metu apklausėme daugiau nei 1600 įvairių medicinos darbuotojų: gydytojų, rezidentų, slaugytojų ir kitų“, – teigia P. Kavaliauskas.
Šiuo tyrimu siekiama detaliai įvertinti ir aprašyti esamą situaciją, susijusią su medikų psichikos sveikata, įvertinti problemas tam, kad būtų galima pradėti jas spręsti.
Doktorantai „Tyrėjų Grand Prix“ finaliniam renginiui individualiai ruošiasi kartu su komunikacijos, mokslo populiarinimo ir retorikos specialistais. „Mokslininkų X faktoriumi“ vadinamas finalinis renginys Vilniuje vyks spalio 18 d. viešbutyje „Kempinski“. Jo vedėjas – TV produkcijos kūrėjas Dominykas Kubilius.
Finale dalyvius vertins komisija ir žiūrovai, kurie balsuos mobiliąja programėle. „Tyrėjų Grand Prix“ komisiją sudarys neuromokslininkė doc. Urtė Neniškytė, Lietuvos dainų autorius ir atlikėjas, radijo laidų vedėjas, AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas, „15min“ generalinis direktorius Tomas Balžekas.
Tai – jau antrus metus organizuojamas mokslo populiarinimo renginys, pelnęs ne tik žiūrovų ir dalyvių simpatijas, bet ir du nacionalinius apdovanojimus – „Global Lithuania Leaders“ nominaciją ir Lietuvos mokslo akademijos apdovanojimą. Renginio tikslas – disertacijos tyrimo idėjas pristatyti plačiajai visuomenei, taip ne tik sujungiant mokslą ir pramogą, bet ir sukuriant Lietuvoje naują reiškinį, padedantį surasti didžiausius Lietuvos mokslo talentus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!