Kovo 14–17 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre vyks tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų studentų konferencija „Open Readings 2017“. Joje savo mokslinius darbus pristatys ne tik jaunoji mokslininkų karta, bet ir kviestiniai pranešėjai, tarp kurių – 2016 m. Nobelio premijos laureatas Bernardas L. Feringa.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto absolventas Jonas Berzinš, jau ne vienerius metus koordinuojantis konferencijos organizavimą, šiuo metu studijuoja Jenos Friedricho Schillerio universitete Vokietijoje ir TNO Delfte, Olandijoje, pagal Marie Curie stipendiją. Jono, kaip jaunojo mokslininko, veikla neapsiriboja laboratorija. Jis prisideda prie nacionalinių konferencijų organizavimo, aktyviai dalyvauja Lietuvos fizikų draugijoje, tarptautinių fizikos (EPS) ir optikos (SPIE ir OSA) bendruomenių veikloje.

Jonai, kodėl, Jūsų nuomone, verta dalyvauti šioje konferencijoje? Kodėl tokio renginio reikia Lietuvai?

Konferencija „Open Readings“ yra unikali platforma studentui, norinčiam eiti mokslo keliu, nes kiekvienas galės pristatyti savo ir susipažinti su kitų mokslinių grupių atliekamais tyrimais, tobulinti pristatymo, viešojo kalbėjimo gebėjimus, stebėti, kaip tai daro aukščiausio lygio mokslininkai. Pastebiu, kad pastaraisiais metais susidomėjimas mokslininko darbu kritęs, maži atlyginimai akademiniame sektoriuje tikrai nemotyvuoja jaunosios kartos, bet neturėtumėm leisti jai apsiriboti negatyviomis mintimis. Reikia motyvuoti studentus.

Kaip ši konferencija atrodo bendrame kitų studentų konferencijų kontekste?

Studijuojant teko dalyvauti ne vienoje studentų ar jaunųjų mokslininkų konferencijoje. Lygis, kurį šiandien pasiekusi mūsų konferencija, sakyčiau, labai aukštas. Net lyginant su paprastomis mokslinėmis konferencijomis reikia pasistengti rasti tokių, kuriose kalbėtų tiek daug aukštos prabos pranešėjų. Mano žiniomis, to nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Matydamos tai, mus ir vertina tarptautinės bendruomenės. Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau dėmesio ir iš vietinių institucijų. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad panašių iniciatyvų Lietuvos mokslo bendruomenėje daugėja. Turime puikias tarptautines konferencijas, pavyzdžiui, gyvybės mokslų konferenciją „The Coins“ ar „Vita Scientia“.

Šių metų „Open Readings“ konferencijoje gausu kviestinių pranešėjų, tarp jų – net Nobelio premijos laureatas. Kas lėmė pranešėjų pasirinkimą?

Daugeliu atvejų mokslininkų pasiekimai vertinami pagal tam tikrus rodiklius. Vienas svarbesnių – cituojamumo rodikliai. Šiųmetės konferencijos kviestiniai pranešėjai kartu sudėjus pacituoti daugiau nei 400 000 kartų (vienas daugiausia pacituotų Lietuvos mokslininkų surinkęs 5000 citavimų – aut. past.).

Didžioji visuomenės dalis žino Nobelio premiją – tai išties aukščiausias mokslininko įvertinimas. Taip pat yra Tūkstantmečio technologijos apdovanojimas, kurio vertė milžiniška, tiesiog jis dar nėra toks žinomas. Tačiau, nepaisant minėtų aspektų, renkantis pranešėjus pagrindinis dėmesys krypo į jų gebėjimą perteikti mokslą. Turėsime ne tik Nobelio premijos laureatą, bet ir vieną žymiausių teoretikų pasaulyje, dirbantį CERN, fotoninių šviesolaidžių ir terahercinių technologijų pradininkus, revoliucinės saulės elementų technologijos išradėją, nanotechnologę, dirbančią su nanodalelių naudojimu vėžiui gydyti. Žmogų geriausiai motyvuoja kito pavyzdys, o šis kviestinių pranešėjų kolektyvas ir yra geriausias pavyzdys kiekvienam.

Kiek ketinama sulaukti dalyvių? Kokios dominuoja mokslinių tyrimų sritys?

Keturių dienų programoje numatyta apie 350 pranešėjų iš daugiau nei 20 šalių. Nors konferencija prasidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete ir daugelį metų joje dominavo fizika, šiemet neišskirčiau specifinės mokslo srities, nes atvyks ir chemijos, biologijos mokslų atstovų. Nuosekliai daugėja bendradarbiavimo tarp skirtingų mokslo šakų. Tarpdiscipliniškumas šiais laikais tapęs varomąja mokslo jėga.