Spalio 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete buvo paminėta 25-oji Lietuvos Respublikos Konstitucijos sukaktis. Šia proga vyko diskusija, kurioje buvo keliami įvairūs teisinės tematikos klausimai, dalytasi asmeninėmis įžvalgomis. Renginį organizavo VU Teisės fakultetas kartu su VU Alumni draugija ir Lietuvos teisininkų draugija.

Pirmasis pasisakyti buvo pakviestas prof. dr. Egidijus Šileikis. Šis konstitucinės justicijos atstovas kėlė iš pirmo žvilgsnio gana elementarų klausimą: kaip reikėtų suprasti šią 25 metų sukaktį? Atsakymą profesorius pateikė dvejopą – Konstitucijos „gimtadienis“ svarbus ir jos galiojimo, ir Konstitucinio Teismo, kaip aukščiausios juridinės galios dokumento sergėtojo, požiūriu.

„Konstitucijos galiojimas yra ne kas kita, kaip gebėjimas užtikrinti jos stabilumą. Štai per 25 egzistavimo metus ji buvo keista tik 9 kartus, o pirmieji trys skirsniai visai „neklibinti“ nuo Konstitucijos priėmimo“, – sako prof. E. Šileikis. Profesorius džiaugėsi ir Konstitucinio Teismo feminizacija – institucijoje vis daugėja teisėjų moterų. Manoma, kad tai ypač aktualu sprendžiant įvairius visuomenės klausimus, kurių atsakymai privalo būti pateikti ir per vyriškąją, ir per moteriškąją prizmę.

Kitas diskusijos dalyvis – prof. Gintaras Švedas – pateikė įdomių įžvalgų apie Konstitucijos ir baudžiamosios teisės santykį. Profesorius teigė, kad šis ryšys yra be galo glaudus, ir pabrėžė, jog per pastaruosius 25 metus galiojo du baudžiamieji kodeksai. Anot baudžiamosios teisės atstovo, tik esant sąveikai su Konstitucija galima suvokti ir nustatyti bausmės sąvoką ir išspręsti baudžiamojo įstatymo atgalinio galiojimo problemą.

Priešingai nei kiti diskusijos dalyviai, advokatė, VU Teisės fakulteto partnerystės profesorė Liudvika Meškauskaitė pasirinko išsakyti savo nuomonę apie konkretų LR Konstitucijos straipsnį. „Vis galvojau, apie ką reikėtų kalbėti tokią gražią dieną, ir galiausiai suvokiau, kad švenčiant 25-ąjį Konstitucijos gimtadienį reikėtų aptarti 25-ąjį jos straipsnį“, – pasakojo L. Meškauskaitė. Žymi teisininkė klausė susirinkusiųjų, ar Lietuvoje išties egzistuoja saviraiškos laisvė ir kokios yra jos ribos, kaip reikėtų vertinti pasisakymus viešojoje erdvėje, ką mums reiškia įžeidimas.

Galiausiai prie tribūnos savo minčių išsakyti stojo politinės filosofijos atstovas, portalo LRT.lt vyr. redaktorius Vladimiras Laučius. Jis daugiausia kalbėjo apie politikos ir teisės santykį. Paklaustas, kas, jo nuomone, įvyktų, jei Lietuvoje būtų surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės, V. Laučius pasidalijo abejonėmis, kad vargu ar dvigubos pilietybės instituto įtvirtinimo išties nori visa tauta. „Tai viso labo populiari idėja“, – teigė žiniasklaidos atstovas.