Vakar Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai įteiktos 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Vilniaus universiteto mokslininkai triumfavo fizinių mokslų srityje.

Aukščiausiu mokslininkams skiriamu apdovanojimu įvertintas Fizikos fakulteto profesorius Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą (2001–2015)“. Kita šios srities premija pagerbti Gyvybės mokslų centro profesoriai Valdemaras Razumas ir Gintaras Valinčius už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas (2001–2015)“.

Švietimo ir mokslo ministrė, sveikindama laureatus, teigė, kad jie atveria didžiulius langus augindami naujas mokslininkų kartas, kurdami mokslo mokyklas. „Kelias į šią premiją yra ilgas ir sudėtingas. Premiją lydi daug sudedamųjų dalių: komandinis darbas, atkaklumas, smalsumas, pasitikėjimas. Nors sakoma, kad sporte yra didelė konkurencija, tačiau konkurencija moksle tikrai nenusileidžia sportinei“, – kalbėjo Jurgita Petrauskienė.

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas, VU prof. Jūras Banys pažymėjo, kad be mokslo nėra stiprios valstybės, o jos galia matuojama įvairiais rodikliais, kurių pagrindą ir sudaro mokslas.

„Džiaugiuosi, kad šiandien teko didžiulė garbė ir privilegija kalbėti šioje vietoje. Mūsų su profesoriumi Valdemaru Razumu tyrimai prasidėjo 2002 m. Po ketverių metų mokslinio darbo JAV sugrįžau į Lietuvą. Tuomet materialinė situacija moksle buvo labai sudėtinga. Tačiau atvira mokslinių idėjų kūrybos atmosfera, kurią radau profesoriaus Valdemaro Razumo laboratorijoje, buvo labai stiprus akstinas produktyviems moksliniams tyrinėjimams“, – palankios atmosferos svarbą pabrėžė prof. G. Valinčius.

Jo ir kolegų dėmesio centre atsidūrė trimačiai lipidų dariniai – egzotiškos struktūros, kartais sunkiai paaiškinamų savybių, tačiau gebančios nunešti vaizdinę medžiagą į reikiamą audinį ar išvalyti organizmą nuo kenksmingų junginių. VU mokslininkai kartu su doktorantais sukūrė dirbtines fosfolipidų membranų sistemas, kurias tikisi panaudoti medicininei diagnostikai. Membranų pažeidimai gali nulemti sunkius neurodegeneracinius susirgimus, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą. Anot prof. G. Valinčiaus, sėkmingai mokslinei veiklai labai svarbus bendradarbiavimas, pasitikėjimo kultūra.

VU Fizikos fakulteto prof. D. Abramavičius pabrėžė, kad spektroskopijos srities darbai jau yra pelnę net kelias Nobelio premijas. Štai dvimatė koherentinė (lazerinė) spektroskopija įsitvirtino kaip viena moderniausių ir ypač daug detalių atskleidžianti spektroskopijos sritis. Lazerinė spektroskopija yra „langas“ į šviesai jautrių molekulinių medžiagų sandarą ir jose vykstančius procesus. VU Fizikos fakulteto mokslininkas savo teoriniuose darbuose aiškindamas šio metodo privalumus ir galimybių ribas reikšmingai prisidėjo prie jo įsitvirtinimo.

„Nuo 2005 m. dvimatė koherentinė spektroskopija atėjo į matomą sritį. Tai galima susieti su energetikos problemomis augaluose, bakterijose, t. y. fotosinteze, fotoelementų gamyba iš molekulių“, – aiškino prof. D. Abramavičius.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“ paskirta ilgametei VU Filologijos fakulteto dėstytojai, vertėjai Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei. Ji iki 2007 m. Klasikinės filologijos katedroje ėjo docentės pareigas.

Apdovanojimų iškilmės