Kovo 17–18 d. pirmą kartą Lietuvoje susirinko daugiau kaip šimtas Europos Sąjungos šalių, Šveicarijos, JAV ir Izraelio mokslininkų, vykdančių tarptautinį Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (angl. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe – SHARE) tyrimą. Prie šio tyrimo Vilniaus universiteto mokslininkai sėkmingai prisijungė dar 2014 m. Jau šiais metais Lietuvoje bus pradėta rinkti duomenys, apklausiami vyresni nei 50 metų mūsų šalies gyventojai.

Įvadinėje susitikimo dalyje mokslininkus pasveikino atidaryme dalyvavę Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei politikai, SHARE koordinatorius prof. A. Börsch-Supanas, Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ vykdymo grupės pirmininkas prof. Juozas Kulys ir Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.

SHARE koordinatorius prof. Axelis Börsch-Supanas pažymėjo, kad visuomenės senėjimas yra vienas iš XXI a. visuomenės iššūkių, turinčių tiesioginę įtaką gyventojų pensijoms, sveikatai, ekonominiam vystymuisi, gyvenimo kokybei bei socialinei sanglaudai. „Suprasti senėjimą ir tai, kokį poveikį jis turi asmenims, gyvenantiems skirtingose Europos šalyse, yra pagrindinis SHARE tikslas. Tyrime dalyvauja per 150 mokslininkų, kurių pastangomis turime išsamią tyrimų pagrindu suformuotą duomenų bazę – ja remdamiesi galime patikimai ištirti, kokią įtaką gyventojų kokybei prieš ir po išėjimo į pensiją turi jų šalyse egzistuojanti kultūra, gyvenimo sąlygos ir taikomi socialinės-ekonominės politikos modeliai“, – teigė mokslininkas.

Politikai senėjančios visuomenės keliamų iššūkių akivaizdoje pabrėžė rūpinimąsi sveiku senėjimu. Pasak jų, sveikatos apsaugos sistemos turėtų sutelkti dėmesį į ligų prevenciją ir sveiko gyvenimo būdo skatinimą, nes tai būtų naudinga ne tik gyventojams, bet ir šalių ekonomikoms – kuo daugiau šalys investuos į visuomenės sveikatą, tuo mažiau išlaidų prireiks ligoms gydyti.

Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad asmens sveikata visais gyvenimo tarpsniais priklauso ne tik nuo prieinamų medikamentų, gydymo paslaugų, bio-, nano-, informacinių ir kitokių technologijų, bet ir nuo socialinių bei ekonominių sąlygų, tad šių sričių tyrimai neturėtų būti palikti mokslinių tyrimų užribyje.

Pasibaigus įvadinei renginio daliai, dvi dienas trukusioje praktinėje susitikimo dalyje SHARE tyrime dalyvaujančių šalių mokslo institucijų atstovai pasidalijo patirtimi apie tyrimo organizavimą, aptarė tyrimo metu kylančias problemas ir jų sprendimo būdus.

„SHARE tyrimas Europoje jau atskleidė daug svarbių faktų. Pavyzdžiui, mes visi žinome, kad draugų turėjimas, bendravimas su kitais didina daugelio žmonių laimės jausmą, tačiau SHARE tyrimas nustatė, kad socialiniai ryšiai ypač svarbūs sunkesnėmis sąlygomis gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat nustatyta, kad, pavyzdžiui, gebėjimas gerai naudotis kompiuteriu gali būti veiksnys, susijęs su pasitenkinimu darbu vyresniame amžiuje. Šis tyrimas svarbus ne tik mokslininkams, jo rezultatai Europoje naudojami ir siekiant daryti moksliškai pagrįstus socialinės politikos sprendimus“, – apibendrino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Antanas Kairys, SHARE tyrimo Lietuvoje koordinatorius.