Gruodžio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje vykusiame antrajame Nacionaliniame aukštojo mokslo kokybės forume dalyvavo gausus būrys akademinės visuomenės atstovų: universitetų rektoriai ir prorektoriai, kolegijų direktoriai ir jų pavaduotojai, studijų programų komitetų pirmininkai, aukštųjų mokyklų padalinių vadovai, studijų kokybės specialistai, dėstytojai ir studentai, taip pat darbdavių atstovai.
Sveikinimo žodį forumo dalyviams tarė Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Naujasis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovas pažadėjo, kad aukštojo mokslo reforma, apie kurią tiek daug kalbama, artimiausiu metu pajudės į priekį. „Noriu pakviesti visus suvienyti jėgas, siekiant iš esmės gerinti studijų kokybę, kad Lietuvos aukštasis mokslas taptų adekvatus visuomenės poreikiams ir būtų konkurencingas tarptautinėje erdvėje“, – kalbėjo G. Steponavičius.
ŠMM sekretorius dr. Giedrius Viliūnas pabrėžė, kad studijų kokybė nėra valdžios rūpestis ir paragino aukštąsias mokyklas imti iniciatyvą į savo rankas. Kartu buvo pripažinta, kad universitetų finansavimas irgi yra labai svarbus ir opus klausimas, ypač kai tenka kalbėti apie siekį užtikrinti studijų kokybę. G. Viliūnas taip pat pažymėjo, kad, jo manymu, reikėtų sudaryti sąlygas studijų programų tarpdiscipliniškumui.
Forume buvo bandoma aptarti, kaip pagerinti studijų programų rengimą ir jų efektyvumą, pabrėžiama „į rezultatą orientuotų studijų programų“ rengimo svarba, glaudesnio aukštojo mokslo ir verslo sąveikos galimybės. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas europiniams studijų programų gerinimo prioritetams ir jų pritaikymui Lietuvoje.
Pasak G. Viliūno, forumo darbas buvo produktyvus. „Svarbiausia yra tai, kas liks šios auditorijos galvose po diskusijos – tai, kas leis pereiti prie konkrečių darbų. Kalbame apie studijų programų atnaujinimo etapą, kurio bendras vardiklis – studijų programų orientavimas į rezultatą“, – apibendrindamas forumo darbą kalbėjo ŠMM sekretorius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiame etape reikalingi ir pačių aukštųjų mokyklų pokyčiai – jų misijų išgryninimas, valingos pastangos atsinaujinti ir pagerinti darbą, gal net poreikis peržiūrėti organizacinę struktūrą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!