Eglės Žvirblytės instaliacija genų žirklių technologijai

Prestižinis mokslui skirtas leidinys „Nature“ pasveikino Lietuvą su narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečiu ir įvertino šalies mokslinius užmojus. Straipsnyje „Lietuvos gyvybės mokslų kraštovaizdžio apžvalga“ („A snapshot of Lithuania’s life-sciences landscape“) sostinė Vilnius minima kaip vienas didžiausių biotechnologijų centrų Europoje, o specialus dėmesys skirtas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centrui (GMC) ir čia dirbančių mokslininkų pasiekimams.

Minėtame straipsnyje nušviesti Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų kraštovaizdžio pokyčiai nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios iki įstojimo į ES ir dabar.

Publikacijoje išskirta VU GMC partnerystė su Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL), akcentuoti genų redagavimo žirklių CRISPR-Cas9 vieno iš atradėjų prof. Virginijaus Šikšnio ir epigenominių įrankių tyrėjo prof. Sauliaus Klimašausko pasiekimai.

GMC dirbantis tyrėjas biochemikas dr. Stephenas Knoxas Jonesas neseniai buvo įvertintas Europos mokslo tarybos (ERC) 1,2 mln. eurų dotacija pradedantiesiems mokslininkams (European Research Council Starting Grant). Specialiame interviu „Nature“ amerikietis atskleidė, kodėl pasirinko VU Lietuvoje, o ne Danijos ar JAV universitetus.

Akcentuotos ir kitos su gyvybės mokslais ir biotechnologijomis susijusios šalies ambicijos. Lietuva minima kaip viena pagrindinių pasaulio žaidėjų vertinant biotechnologinių tyrimų intensyvumą ir plėtrą, remiantis Tarpvyriausybinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis.

EBPO sudaro įvairių šalių biotechnologijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijų žemėlapį pagal procentą nuo visų verslo įmonių tyrimų ir plėtros. Pagal šį rodiklį Lietuva, 2022 m. duomenimis, užima trečią vietą po Belgijos ir Šveicarijos. Į žemėlapį neįtrauktos Jungtinė Karalystė ir Kinija.