Vilniaus universitetas (VU) išleido naują mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numerį (33).

Jame kviečiame skaityti apie visuomenių senėjimą, moderniai lyderystei ir motinystei keliamus iššūkius, Černobylio katastrofos likviduotojų genomo tyrimus, lietuvių požiūrį į skiepus, nežemiškos gyvybės paieškas, sovietinę kulinariją, hospisų misiją ir daug kitų temų.

Žurnalo pagrindiniame straipsnyje aprašomos Lietuvoje ir pasaulyje plėtojamos alternatyvios technologijos greitiesiems PGR testams kurti. Viena jų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, Lietuvos mokslininkai kuria naujos kartos į kišenę telpančius COVID-19 testus iš seilių, kuriuos galima naudoti namuose, ligoninėse ar slaugos namuose, o rezultatus gauti per pusvalandį ar greičiau tiesiog prietaiso ekrane ar mobiliajame telefone.

Taip pat sužinosite, kaip matematikai gali padėti medikams gydyti širdies ligas. Mokslininkai siekia sukurti ir plėtoti naujus matematinius metodus bei kompiuterinius įrankius, kurie leistų širdies ir kraujagyslių ligų patologijas pirmiausia sumodeliuoti kompiuterio ekrane ir tik paskui atlikti chirurgines intervencijas. Mokslinių tyrimų metu ypatingas dėmesys skiriamas kairiojo prieširdžio apendikso geometrijos modeliavimui. Šie tyrimai gali padėti spręsti trombo formavimosi kairiajame prieširdyje problemą.

Mokslininkės, renkančios informaciją iš Černobylio katastrofos likviduotojų, siekia atsakyti į klausimus, kas slypi žmonių, išgyvenusių didžiausią avariją branduolinės energetikos istorijoje, genuose ir kas padeda apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Kitame straipsnyje nagrinėjama aktuali lietuvių požiūrio į skiepus tema. Vos tik išradus skiepus atsirado ir skeptikų, tikėjusių siaubą keliančiais padariniais ir šalutiniais poveikiais. Visuomenėje abejonių dėl vakcinacijos kyla nuolat, o šiuo metu, visą pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai ir rekordiškai greitai sukūrus vakciną nuo ligą sukeliančio viruso, apie tai diskutuojama ypač karštai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Austė Valinčiūtė, ištyrusi lietuvių požiūrio į skiepus raidą, teigia, kad mažiausiai kas trečias iš dešimties lietuvių per pastaruosius dešimtmečius turėjo nuogąstavimų dėl vakcinų saugumo, o šiuo metu atliktų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo COVID-19 skiepytųsi tik maždaug kas antras.

Motinystę įprasta suvokti kaip prigimtinę moters gyvenimo neišvengiamybę, moters egzistencijos įprasminimą. Jos vaizdinys Lietuvos visuomenėje ir kultūroje konstruojamas kaip vertas pagarbos, suteikiantis statusą ir net truputį herojiškas. Tačiau motinystę prieš 50 metų pradėjus tirti kaip daugialypį reiškinį paaiškėjo, kad egzistuoja skirtis tarp realios ir teorinės motinystės – pasirodo, ji gali ne tik džiuginti, bet ir traumuoti, jos galima gailėtis ir net visiškai nenorėti.

Šio numerio viršelį ir keturias mokslines temas papuošė jaunos ir talentingos iliustratorės Jekaterinos Budrytės darbai. Jos kurtose iliustracijose panaudoti Vilniaus universiteto bibliotekos mokslo ir kultūros paveldo fondų, nuo 2021 m. žymimų viešojo naudojimo (angl. Public domain) žyma, eksponatų fragmentai.

Kviečiame skaityti