Išleistas naujas, 38-asis Vilniaus universiteto (VU) mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris. Jame kviečiame skaityti apie dezinformaciją Baltijos šalyse, kūno aukojimą mokslo tikslams, nežemiškos gyvybės pėdsakų paiešką, kalinčių moterų poreikius, oportunistines infekcijas ir kam jos pavojingos, viešosios politikos kaitą, šiuolaikinę lietuvių literatūrą, funkcinių duomenų analizę ir jos pritaikymą, saulės energijos panaudojimo potencialą mūsų šalyje.

Žurnale mokslininkai aptaria, kada paskola yra problema, o kada ne, kodėl planetas iki šiol vadiname graikų ir romėnų dievų vardais, kaip Lietuvoje vyksta translyčių asmenų gydymas, ar Lietuvos visuomenė pasiruošusi veikti krizės sąlygomis, su kokiais sunkumais susiduria psichinės sveikatos specialistai ir kaip jiems galima padėti.

Viršelio temos straipsnyje klausiama: kaip Lietuva atrodys po dvidešimties metų? Ar ji neišnyks?

Pasak VU Filosofijos fakulteto mokslininko, demografo doc. Daumanto Stumbrio, Lietuvos populiacija sensta ir traukiasi, gimstamumas mažas ir dar mažėja. Tačiau su panašiais demografiniais pokyčiais susiduria ir kitos Europos šalys.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. Prielaidų jam augti kol kas nėra ir artimiausioje ateityje nenumatoma. Dėl mažo gimstamumo jauno ir darbingo amžiaus gyventojų dalis mažės, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, o visuomenė ir toliau sens. Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. sumažės iki 2,5 mln.

Panašu, kad artimiausiu metu suminis gimstamumo rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Europoje taip pat nepasieks kartų kaitą užtikrinančios 2 vaikų ribos. Dabartinė gimstamumo situacija Lietuvoje brėžia neigiamas trajektorijas artimiausiems dešimtmečiams. Mažos šiandienos kūdikių kartos po dvejų metų ateis į darželius, vėliau – į mokyklas, o dar vėliau – įsitrauks į darbo rinką.

Mokslininko teigimu, dažnai ieškoma paprasto ir konkretaus demografinių problemų sprendimo, konkrečios priemonės, kuri leistų mums vėl tapti trijų milijonų Lietuva. Pavyzdžiui, priemonės, galinčios greitai padidinti gimstamumą ar susigrąžinti išvykusius migrantus. Svarbu suvokti, kad demografiniai pokyčiai vyksta ne uždaroje sistemoje ir yra priklausomi nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių, vertybinių pokyčių visuomenėje, taigi ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai. Todėl ir gimstamumo rodiklis vėl pasieks kartų kaitą užtikrinančią reikšmę ne tada, kai padidės motinystės išmokos ar bus uždrausti abortai, bet tada, kai galėsime derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas, vaikus auginantys asmenys bus vertinami ir jausis laimingi.

Naujojo numerio viršelį ir keturias mokslines temas iliustravo jaunoji menininkė Simona Visockytė.

Įdomaus skaitymo!