-
Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija yra mikroekonomikos dalis, nors dabar pasaulis labiau kenčia nuo makroekonominių problemų. Nuotrauka iš freeimages.com
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) partnerystės profesorius ir VU Verslo mokyklos profesorius Raimondas Kuodis sako, kad galbūt jau atėjo laikas sutarčių teorijai gauti įvertinimą. Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija paskirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją.
„Sutartys yra mūsų kasdienybė – sudarome jas su darbdaviais, bankais, draudimo kompanijomis ir panašiai. Šie du garsūs ekonomistai padėjo mums susivokti, kaip jas sudaryti, kad abi šalys gautų maksimalią naudą. Ši teorija praplečia supratimą, kokios struktūros turi būti sutartis, kas joje turi būti parašyta, kaip nustatytos paskatos, kaip valdomos rizikos, kaip turime elgtis esant ateities neapibrėžtumui. Tai labai svarbu kasdieniame gyvenime“, – paaiškina prof. R. Kuodis.
Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija yra mikroekonomikos dalis, nors dabar pasaulis labiau kenčia nuo makroekonominių problemų: nedarbo, ekonominio augimo ir investicijų stokos. Tačiau VU ekonomistas pabrėžia platų šios teorijos praktinį pritaikomumą: „Mokslininkų įžvalgomis remiasi draudimo, kreditavimo sektoriai, nustatydami algas įmonių vadovams, spręsdami, ar jiems mokėti fiksuotą algą, ar iš dalies priklausančią nuo įmonės pasiekimų, kaip vertinti vadovo nuopelną konkrečiai įmonei, kai tuo metu visam sektoriui gerai sekėsi. Visa tai O. Hartas ir B. Holmströmas ir tyrinėjo.“
Dabar daug didelių kompanijų naudojasi šiomis įžvalgomis. Taip pat ir šalių vyriausybės, kurios gali spręsti apie sutarčių sudarymą su privačiu sektoriumi, pavyzdžiui, ar privatizuoti kalėjimus ir kokias sąlygas paskui nustatyti. Kaip visuomenei savaime suprantamą dalyką mokslininkas įvardija frančizę draudimo sektoriuje, pavyzdžiui, draudžiant vairuotojus civilinės atsakomybės draudimu. Ji reikalinga siekiant spręsti moralinės rizikos problemą.
Pirmieji sutarčių teorijai skirti darbai atsirado aštuntajame dešimtmetyje. Lietuvoje, kaip teigia VU ekonomistas, gana mažai naudojamasi ekonomikos mokslu. Ši sutarčių teorija laikoma „aukštesniąja lyga“ ir ją mūsų šalyje dažniausiai taiko stambios vakarietiško kapitalo įmonės: draudimo bendrovės, bankai.
Komentarų: 3
2016-10-12 11:34
KlausimėlisKas čia per laipsnis(??) ar pareigybė “partnerystės profesorius”? Ir kodėl VU TSPMI tinklalapyje R.Kuodis tituluojamas doecntu, o ne jokiu “partnerystės profesoriumi”?
Beje, kokios šio asmens publikacijos leidžia jį kvalifikuoti kaip “VU ekonomistą”? Kiek pavyko rasti VU bibliotekos e-kataloge, paskutinė jo mokslinė publikacija su VU prieskyra buvo 2004 m. Vilniuje vykusios konferencijos medžiagos rinkinyje. Ar tai jį padaro VU ekonomistu, dargi “profesoriumi”?
Gal kas žino, kas čia per velniava su tais vardais ir laipsniais VU?
2016-10-12 14:32
VU IRVSVilniaus universitete pirmą kartą Lietuvoje įsteigtos partnerystės profesoriaus ir partnerystės docento pareigybės. Taip siekiama suteikti tinkamą universitetinį statusą mokslinio darbo nevykdantiems specialistams.
Apie tai rašoma:
http://naujienos.vu.lt/pranesimai-spaudai/vilniaus-universiteto-studentams-nuo-siol-destys-daugiausia-pasieke-verslo-ir-viesojo-sektoriaus-specialistai/
TSPMI internetiniame puslapyje informacija apie gerb. R. Kuodį bus atnaujinta.
2016-10-13 12:20
To: VU IRVISAčiū už operatyvų atsakymą.
Tačiau jis vis dar palieka neaiškumų, t.y. neatsakytų klausimų:
Pirma, kaip ten yra su VU Verslo mokykla, kurioje R.Kuodis yra jau nebe “partnerystės profesorius”, bet tiesiog profesorius (jeigu tikėti straipsniu)?
Antra, jūsų nuorodoje sakoma, kad partnerystės profesoriai “dėstys praktinius dalykus”, “dalinsis praktiniais įgūdžiais” ir suteiks “kokybiškas praktines žinias”. Pasak TSPMI puslapio, R.Kuodis ten dėsto “Viešosios ekonomikos” dalyką.
Kaip rodo itin gerai žinomų pasaulio universitetų (MIT, LSE, ir kt.) tinklalapiuose esančios atitinkamo dalyko (Public Economics) programos, tai yra disciplina skirta ekonominės bei socialinės gerovės analizei, teisingumo vs. efektyvumo klausimams, rinkos ydoms, aplinkosaugai, socialiniam draudimui, apmokestinimui (pajamų ir pelno) bei jo poveikiui darbui ir kapitalui, ir pan. (Cituoju iš LSE “Public Economics” temų aprašymo: “Principles of public economics Welfare analysis; concepts of fairness, equity and efficiency; social welfare. Policy design: social insurance, income taxation. Taxation; household and firm behaviour. Public goods, externalities and environmental policy.”).
Kokia p.R.Kuodžio turima PRAKTINĖ veikla leidžia jį kvalifikuoti kaip bet kurios šių sričių (fiskalinės politikos? soc.draudimo? aplinkosaugos?…) patyrusį praktiką, sukaupusį joje daug PRAKTINIŲ įgūdžių? Kaip rodo p.Kuodžio CV, jis dirbo ir dirba monetarinės (ne fiskalinės, ne aplnkosaugos, ne soc.draudimo ar pan) politiko srityje – Lietuvos Banke.
Hmmm…..”Kažkas negerai toje [Danijos? VU?] karalystėje…” anot Hamleto