Studentai išrinko 13 geriausių praėjusių metų Vilniaus universiteto dėstytojų. Jie buvo pagerbti rektoriaus padėkomis.

Gamtos mokslų fakulteto profesorius Aidas Alaburda dėsto įvadą į matematinę fiziologiją ir biokibernetiką II ir IV kurso biofizikos bakalaurams, neurofiziologiją I kurso neurobiologijos magistrams ir valdymo procesų biofiziką I kurso neurobiologijos ir biofizikos magistrams, siūlo kelis pasirenkamuosius dalykus, prisideda prie kitų dalykų dėstymo. Dėstymo stažas – dešimt metų.

Kokie Jūsų dėstymo principai, metodai, ką labiausiai vertinate per paskaitas?

Stengiuosi studentus sudominti, supažindinti su pagrindiniais dėstomų dalykų principais – kad studentai toliau domėtųsi, savarankiškai studijuotų. Per paskaitas labiausiai vertinu grįžtamąjį ryšį.

Ko sau niekada neleistumėte bendraudamas su auditorija?

Tokio klausimo sau niekada neuždaviau, todėl net nežinau ką atsakyti.

Kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti dėstytojas?

Be dėstomo dalyko išmanymo, dėstytojas turi būti kantrus ir taktiškas. Labai svarbu jausti auditoriją. Studentų pasirengimas ir motyvacija gali būti labai skirtingi. Gal švaistomas laikas trivialiems dalykams, o gal kažką reikėtų papildomai paaiškinti? Labiausiai nenoriu situacijos, kai dėstytojas paskaitą „atskaito“, o studentas „atklauso“.

Kokių studentų savybių ir poelgių netoleruojate? Kokie studentai Jus žavi?

Netoleruoju nesąžiningumo. Labiausiai žavi studentai, kuriems įdomu, kurie turi idėjų, klausinėja ir neduoda ramybės.

Būti geru lektoriumi – Dievo dovana ar ilgo darbo rezultatas?

Manau, kad tai labai asmeniška. Stebėdamas studentų pristatymus matau, kad vieni atsistoję prieš auditoriją tiesiog nušvinta, kitiems tai – kančia. Tačiau įdėjus pastangų labai daug ko galima išmokti. Prisimenu savo pedagoginio darbo pradžią – prieš paskaitas būdavo bemiegės naktys.