„Šiemet stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas bent jau mus nuteikė labai liūdniems apmąstymams ir liūdnoms išvadoms, nes buvo priimami kone visi norintieji. Kas priėjo prie universiteto ar kolegijos durų, tas ir buvo priimtas, jeigu tik turėjo pinigų. Šnekėdamas su švietimo ir mokslo ministru pradėjau ironizuoti ir klausiau: jeigu prie universiteto durų ateitų šernas, ar jį irgi priimtume? Ministras atsakė, kad aukštosios mokyklos nebeturi skrupulų, tad jeigu ir šernas atsineštų pinigų, tikėtina, kad priimtų ir jį“, – taip vaizdingai spaudos konferencijoje padėtį mūsų šalies švietimo sistemoje apibūdino Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.

Mūsų šalies universitetai priima studijuoti net ir tuos, kurių svertiniai vidurkiai siekia 0,5 balo iš 10. Todėl G. Sarafinas Lietuvos aukštąsias mokyklas suskirstė į diplomų fabrikus ir siekiančias aukštojo mokslo kokybės.

Pastarajai kategorijai galima priskirti ir Vilniaus universitetą, kuris pirmauja pagal „Reitingų“ paskelbtą dalykinį studijų krypčių reitingą. „Iš 70 vertintų studijų krypčių daugiausia pirmose vietose ir puikių krypčių turi Vilniaus universitetas“, – kalbėjo Jonė Kučinskaitė, žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė.

VU yra 22 studijų krypčių lyderis: medicinos (1–2 vieta su LSMU), medicinos ir sveikatos, reabilitacijos (1–2 vieta su LSMU), paveldo studijų, teisės, politikos mokslų, komunikacijos, viešųjų ryšių, žurnalistikos, ekonomikos, vadybos, verslo ir vadybos, edukologijos, pedagogikos, istorijos, filosofijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, chemijos, fizikos, matematikos, statistikos ir sociologijos.

„Vadinamieji diplomų fabrikai luošina jaunuolius ir daro žalą mūsų valstybei. Kokybiškų universitetų yra 6 ar 7 iš 20, o kolegijų – 5 ar 6 iš 23“, – tvirtino „Reitingų“ vyr. redaktorius. Ką daryti su likusiomis aukštosiomis mokyklomis? Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas pateikia keletą galimų scenarijų: „Turi būti optimizuotas aukštųjų mokyklų tinklas. Greitai Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikta nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, kurioje kartelė dėl minimalių rodiklių, akreditacijos, kitų dalykų bus keliama. Šiuo metu yra 43 aukštosios mokyklos. Nebūtinas jų uždarymas. Tai gali būti jungimasis, stambinimas.“

Vienas iš reitingavimo rodiklių buvo moksliškumas. J. Kučinskaitė daugiau nei 2,5 mėnesio VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, naudodamasi nemokama prieiga prie „Web of Science“ duomenų bazės, nagrinėjo, kiek per pastaruosius 5 metus mūsų universitetinių aukštųjų mokyklų mokslininkai paskelbė publikacijų recenzuojamuose pasaulio žurnaluose. J. Kučinskaitė analizavo ir cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor). „Mūsiškiai nėra cituojami, nėra pastebimi arba rašo tokias publikacijas, apie ką jau seniai rašyta“, – paaiškino reitingavimo projektų vadovė. Jai antrino LAMA BPO prezidentas prof. P. Žiliukas: „Citavimas parodo, ko mokslininkai verti: ar tai yra mokslo imitacija, ar bandymas įgyti kvalifikaciją, ar iš tikrųjų jau yra pasiektas tas lygis, kur galima ramiai įeiti į mokslinių tyrimų rinką.“

J. Kučinskaitė prisipažino, kad nuo ryto iki vakaro skaičiuojant VU, KTU ar VGTU moksliškumo rodiklius jai net neužteko savaitės, o kai kurių universitetų mokslininkų per 5 metus parašytas publikacijas buvo galima suskaičiuoti per pusvalandį.

Prof. P. Žiliuko nuomone, nepalaikantieji reitingavimo idėjos visada turi vieną rimtą argumentą, kad duomenys yra subjektyvūs. „Pasaulyje vyrauja instituciniai reitingai, nes ten svarbi institucija bendresniu pjūviu. Dalykinis reitingas atskleidžia kur kas gilesnius dalykus. Aukštosioms mokykloms svarbu, kad ateitų motyvuoti, gerai pasirengę studentai, žinantys, kurios krypties studijas yra įgalūs įveikti“, – samprotavo LAMA BPO prezidentas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija lapkričio 28 d. svarstė kelis variantus, tačiau nutarta, kad nuo 2016 m. stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindiniu lygiu turės būti išlaikę bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą (VBE), kitų dalykų – VBE patenkinamu arba jam lygiaverčiu lygiu. Nuo 2016 m. universitetai tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms vietoms taikys mažiausią stojamąjį balą.