-
Prof. A. Žukauskas: „Talentingi žmonės yra valstybės raktas į sėkmę.“ V. Jadzgevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas svarsto galimybę nuo 2016 m. sausio mėn. mokėti garantines išmokas nedideles pajamas gaunantiems mokslų daktarams. Taip siekiama ištraukti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus iš socialinio užribio ir atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į sudėtingą mokslų daktarų padėtį šalyje ir Vilniaus universitete. „Talentingi žmonės yra valstybės raktas į sėkmę. Tačiau dėstytojo, galinčio Lietuvai rengti talentus, karjera šiandien stokoja patrauklumo dėl motyvaciją mažinančių veiksnių“, – sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.
Kodėl kilo būtinybė mokėti išmokas nedideles pajamas gaunantiems darbuotojams?
Universitetui skiriamos valstybės lėšos studijoms ir mokslui jau daug metų nėra indeksuojamos. Pavyzdžiui, per penkerius pastaruosius metus, nuo krepšelio įvedimo pradžios, vidutinė mėnesio alga šalyje išaugo daugiau kaip 13 proc., o minimali – 30 proc. (nuo 2015 m. minimali mėnesio alga yra 325 eurai).
2015 m. studijų kainos vidutiniškai pakilo tik 0,5 proc. Mes neturime galimybių didinti atlyginimus, nes neauga krepšelio, bazinė finansavimo už mokslą kaina, tuo tarpu susiduriame su situacija, kai mūsų mokslų daktarai atsiduria socialiniame užribyje. Šiandien Vilniaus universitete lektoriaus su mokslų daktaro laipsniu atlyginimas „į rankas“ yra 525 eurai per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvos banko nustatytas pajamų mėnesinis minimumas, nuo kurio komerciniams bankams leidžiama pradėti derybas dėl paskolų būstui, yra 580 eurų. Vadinasi, šiandien vienoje iš sparčiausiai besivystančių Europos valstybių, universitete, priartėjusiame prie pasaulio universitetų 500-tuko, turime pradėti kalbėti apie „benamius“ mokslų daktarus.
Lėšos nėra indeksuojamos, nors universitete šiek tiek ir išaugo studentų skaičius. Talentingiausi šalies žmonės šiandien pasmerkti socialinei atskirčiai, jei, be savo tiesioginių pareigų, neprisiima papildomų darbų.
Tokiomis aplinkybėmis, neturėdami lėšų visiems proporcingai didinti atlyginimus, mes šiandien svarstome galimybę pradėti mokėti vadinamąsias garantines išmokas, t. y. tokias išmokas, kurios užtikrintų mokslų daktarams, dirbantiems Vilniaus universitete visu etatu, tą pajamų minimumą, kuris jiems bent suteiktų galimybę kreiptis į banką dėl paskolos būstui.
Manome, kad nuo 2016 m. sausio mėn. galėsime mokėti tokias išmokas už 2015 m. Metų pradžioje tie mokslų daktarai, kurie kreipsis į bankus, jau galės parodyti, kad jų pajamos atitinka reikalaujamą minimumą.
Kas galės gauti išmokas?
Šis projektas bus bandomasis, nes dar nežinome, kiek tiksliai bus garantinių išmokų pageidaujančių darbuotojų. Tad pradžioje už 2015 m. esame numatę mokėti tik mokslų daktarams, kurie universitete dirba visu etatu. Antras svarbus dalykas – šiuo atveju kalbame ne apie pajamas, gaunamas tik universitete, bet apie visas pajamas. Darbuotojų bus prašoma pristatyti pažymas iš „Sodros“, kuriose atsispindėtų visos pajamos, gautos 2015 m., tais mėnesiais, kai jie dirbo universitete visu etatu, būdami mokslų daktarai.
Kol kas ne visu etatu dirbantys mokslų daktarai negalės pretenduoti į tokią išmoką. Pirma pažiūrėsime, kokios bus išlaidos, kai dėl išmokos kreipsis dirbantieji visu etatu. Jeigu valstybė ir toliau neindeksuos krepšelių, tobulinsime savo metodiką. Tačiau galbūt ta išmoka išnyks, jeigu bus indeksuoti krepšeliai ir valstybė pasirūpins, kad mūsų mokslų daktarai išeitų iš to socialinio užribio. Bet šiandien mes neturime kitos išeities.
Iš kokių lėšų bus skiriama garantinė išmoka (fakultetų, rektoriaus fondo, centrinės administracijos)?
Mes kreipsimės į universiteto Tarybą, kad galėtume skirti lėšų iš strategijos įgyvendinimo fondo. Šis projektas būtų vienas iš pradinių darbo užmokesčio reformos žingsnių. Kol nesutvarkome vadinamųjų „higieninių dalykų“, šnekėti toliau apie darbo užmokesčio reformą yra sunku. Lėšos šiam projektui, mūsų skaičiavimais, nėra labai didelės, universitetas galėtų tokias lėšas skirti, bet kol kas jis negalėtų proporcingai didinti atlyginimų visiems.
Kokia išmokos skirstymo metodika?
Garantinė išmoka bus išmokama visu etatu Vilniaus universitete dirbančiam mokslų daktarui, jei jo pajamos, gautos su visomis darbo pajamomis iš visų darbo sutarčių, per metus nesiekia Vilniaus universitete nustatyto akademinių pajamų minimumo. Garantinę išmoką siūloma mokėti visiems mokslų daktarams, kurie 2015 m. vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 720 eurų per mėnesį.
Parengta metodika yra tokia, kad darbuotojai, viena vertus, gautų minimumą, o kita vertus, nesumažėtų jų motyvacija gauti papildomų pajamų. Todėl išmoka nekompensuotų galimų papildomų pajamų, o tik laipsniškai mažėtų iki nulio, kai vidutinės mėnesio pajamos pasiektų 720 eurų. Tokia metodika sukurta tam, kad išliktų suinteresuotumas gauti papildomų pajamų: dalyvauti projektuose, prisiimti papildomų darbų, kurių ir universitete turime ir už kuriuos yra mokamos įvairios priemokos.
Kokie saugikliai numatyti, nes tai gali skatinti nesąžiningumą?
Mes prašysime pateikti pažymas apie visas tų mėnesių, kai universitete dirbama visu etatu, pajamas, be to, prašysime darbuotojo deklaruoti kitas pajamas, nuo kurių nėra mokamas socialinio draudimo mokestis (stipendijos, pajamos, gautos užsienyje, kitos pajamos, kurios neatsispindi pažymoje). Pastaruoju atveju pasikliausime darbuotojų sąžiningumu, nes viskam sutikrinti reikėtų daug pastangų.
Ar tai, kad išmoką galės gauti tik mokslų daktarai, nėra diskriminacija?
Nemanau, kad tai diskriminacija, nes mokslų daktaro statusas visuomenėje turėtų būti aukštesnis nei įprasto darbuotojo. Čia tai, ką mes šiandien galime – bandymas apginti talentingiausius darbuotojus, mokslų daktarus. Aišku, negerai, kad ir kiti darbuotojai negali tuo pasinaudoti. Tačiau jiems yra valstybės garantuojamas minimalus atlyginimas.
Manome, kad mokslų daktaro minimalus atlyginimas turi būti kitoks. Ypač šiandien, kai kalbame apie augančią mokslo ir studijų reikšmę visuomenėje. Mokslų daktarai yra pažangos varomoji jėga, ir jei valstybei tai nerūpi, mes patys turime prisiimti atsakomybę ir ištraukti iš socialinio užribio talentus, trijų pakopų studijoms skyrusius 10 metų ir turinčius aukščiausią kvalifikaciją. Tokiems darbuotojams turėtų būti taikomi kitokie standartai nei minimalus atlyginimas.
Ar išmoką reikės grąžinti?
Ne, nereikės, tai leidžia įstatymai.
Ar išmoka suteikia tam tikrų įsipareigojimų – nebėgioti per kelias darbo vietas, nedirbti projektuose, o atsidėti tik mokslui ir studijoms?
Ne. Išmoka viso labo įpareigoja tik sąžiningai pateikti duomenis apie visas savo pajamas. Atvirkščiai, mes skatiname dalyvauti projektuose, kitose veiklose. Išmokos apskaičiavimo algoritmas yra toks, kad jis skatina turėti papildomų pajamų. Išmoka iš karto nedingsta, ji tolygiai mažėja augant pajamoms. Bet kuriuo atveju darbuotojas, kuris stengsis dirbti projektuose arba bet kokį kitą papildomą darbą universitete ar už jo ribų, gaus didesnes pajamas, nei gaudamas vien garantinę išmoką.
Ši Jūsų idėja jau nuskambėjo žiniasklaidoje. Kokia buvo ministerijos, Seimo nuomonė? Ar nėra manoma, kad tai politinis universiteto žingsnis, siekiant atkreipti Vyriausybės dėmesį į mažas dėstytojų algas?
Taip, kartu su prisiimta atsakomybe padėti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams norime atkreipti visuomenės dėmesį į mažas dėstytojų ir mokslininkų algas ir to neslepiame. Yra du siekiai. Vienas siekis – ištraukti talentingus žmones iš socialinio užribio, antras – priminti šalies valdžiai, kad mes daugelį metų negalime kelti minimalių atlyginimų talentams dėl akivaizdžių deformacijų šalies aukštajame moksle. Lenktyniaujame su Graikija pagal aukštojo mokslo diplomus turinčių darbuotojų procentą, o kokybė dėl to labai nukenčia. Tuo tarpu mūsų universiteto tikslas – didinti studijų kokybę ir siekti lygiavertės partnerystės su pirmaujančiais Europos universitetais. Tikiuosi, kad oficialios reakcijos į šį mūsų sprendimą dar sulauksime.
Kur, Jūsų manymu, slypi problema, kodėl susiklostė tokia situacija, kad tame pačiame universitete yra tokia ryški socialinė atskirtis?
Maži atlyginimai, per silpnas Valstybės finansavimas ir neracionalus ribotų išteklių naudojimas. Anglai turi gerą patarlę: „Nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius daiktus.“ Valstybės švietimo strategijoje siekiama, kad bent vienas Lietuvos universitetas pakliūtų tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. Tuo tarpu pažiūrėkime, kokie atlyginimai bent jau artimiausių kaimynų, Tartu ar Varšuvos universitetuose – mes visais požiūriais pralaimime. Nėra ką šnekėti apie šalies pažangą, kai dėstytojo ir mokslininko karjera yra nepatraukli, kai doktorantas stokoja socialinių garantijų. Jeigu talentams ugdyti sudaromos tokios „patrauklios“ sąlygos, tai, manau, politikai turėtų susirūpinti, kokiomis priemonėmis jie žada siekti valstybės pažangos. Inovacijas skatina ne komitetai ir komisijos, ne nutarimai ar ministerijų ir žinybų funkcijų perdalijimas. Vieną kartą turime suprasti, kad pagrindinis pažangos variklis yra mąstyti išmokyti ir profesiją įgiję talentai, kurie iš universitetų perneša žinias ir įgūdžius į verslo subjektus ir viešąjį sektorių. Tai yra valstybės raktas į sėkmę. Jeigu mes su talentais šitaip elgiamės, jeigu mes neskiriame pakankamai išteklių jiems ugdyti, tai jokie biurokratiniai žaidimai negelbės. Iš tikrųjų mes negalime turėti 40 proc. talentingų žmonių, jokia tauta tuo pasigirti negali. Tokiose šalyse kaip Šveicarija ar Izraelis aukštąjį išsilavinimą gauna tik apie 20 proc. mokyklų abiturientų, o mes lygiuojamės į 40 proc. Tai lėšų švaistymas ir populizmas.
Komentarų: 23
2015-11-05 12:07
MarijaInstitutuose yra darbuotojų, kuriems po daktaro gynimo pasiūlo tik j. mokslo darbuotojo etatą. Siūloma išmoka būtų jiems kaip antras atlyginimas. Ar tikrai universitetas disponuoja tokiomis papildomis lėšomis?
2015-11-09 06:32
RektoriusAtlikome vertinimą: disponuoja. Kita vertus, mokslų daktarams neturi būti siūlomas darbas visu etatu jmd paregose. Praneškite, kuriame VU padalinyje taip yra.
2015-11-05 13:43
LeonasĮdomu, ar yra planuojami kokie nors pokyčiai darbuotojų atrankoje organizavime (“viešuosiuose” konkursuose)? Kaip Rektorius vertina dabartinę situaciją?
2015-11-09 06:33
RektoriusKokie atlyginimai, tokie ir konkursai.
2015-11-05 14:55
Taip tai taip, bet...Idėja originalis, savalaikė ir gal turėsianti “išorinių” pasekmių – jei bus kokia nors valdžios reakcija į šitokį demaršą, apnuoginantį sistemines bėdas.
Tačiau…deja, tik “galbūt”, “jei” ir pan. T.y., kad ir kaip teigiamai vertintina tokia idėja, ji priskirtina pasyviųjų arsenalui.
Pasyviųjų ta prasme, kad užuot reikalavę radikalių (galbūt sisteminių, gal net konstitucinių) pokyčių, universitetai paklusniai bando išsiversti su tais “kaulais”, kurie jiems numetami (perskirstydami, perdalydami, paremdami ir t.t.).
Jie tik šitokiais būdais už savo teises būtų buvę kovojama, tai, matyt, dar ir šiandien Europoje demokratinėmis socialinėmis bei politinėmis teisėmis naudotųsi tik baltieji pasiturintys vyrai :-)
P.S.: apie šiandieninę mokslų daktarų padėtį Lietuvoje, lyginant ir su praeitimi, ir su kaimynais, yra geras, skaičiais argumentuotas prof.A.Sakalo straipsnis DELFI portale. Bet….buvęs finansų ministras a.a. R.Sikorskis ne veltui sakė, kad esame jaučių tauta. Jaučio prigimtinės mąstysenos nepakeičia net PhD laipsnis….
2015-11-09 06:35
RektoriusDirbame visomis kryptimis. Čia tik viena iš priemonių.
2015-11-05 18:27
iškraipot a.a. Sikorskįatrodo, kad R.Sikorskis sakė ne jaučių, o veršių. Šioks toks skirtumas
2015-11-07 18:06
GintarasKodel vis cituojamas a.a. Ponas su labai lenkiška pavarde? Ar problemos, kurią rektorius iškėlė, esmė kaip mus išvadino kažkoks veikejas :)
2015-11-11 20:37
AtsargiaiOi, oi, pone Gintarai, atsargiai! Kad kas nors Jums nepripaišytų kokio nors “antilenkizmo” ar “lenkofobijos”, t.y. kad nenutiktų panašiai kaip Teišerskytei :)
Juolab, kad dėl tų lenkiško skambesio pavardžių demonstratyvaus “baksnojimo” gali įsižeisti ir Lietuvos Vyr.Ponia, ir VU Vyr.Ponas :)
2015-11-06 08:54
Tomaskas yra mates versi ar jauti? cia auto marke kokia?
2015-11-07 11:00
TaipJūs teisus: veršių.
Taip, yra subtilus skirtumas: jaučiai, kad ir rambūs, bet visgi jau brandūs, taigi – gudresni.
Ne taip kaip veršiai, kurie naivūs, patiklūs ir paslaugūs (lipšnūs). Visai kaip Lietuvso akademikai :)
2015-11-06 09:57
kornelpasiūlymas tikrai labai netikėtas, bet tikrai labai sveikintinas. jaunų daktarų padėtis yra sunki, ir tai ne šiaip paverkšlenimas. apsigynus disertaciją ir perėjus dirbti jaun. moksl. darb. pareigose pilnu etatu į rankas tenka 420 EUR. tai visiškas paradoksas, nes tarsi įgyji aukščiausią, 10 metų siektą kvalifikaciją, bet tavo pajamos smunka žemyn. o tau jau 30 metų, reikia būsto, išlaikyti šeimą. prieš draugus atrodai kaip durnelis. tiesa, su prestižiniu dr. prierašu. tai mažų mažiausiai nenormalu.
2015-11-06 12:45
EdmundasAtsiprašau, kad ne į temą, bet kas bus, jeigu šį straipsnį perskaitys ir pamatys frazę „Nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius daiktus“ mūsų Viešųjų pirkimų direkcija?
2015-11-06 13:43
Touche!:-):-):)
2015-11-09 06:37
RektoriusStrateginame plane numatytas viešųjų pirkimų procesų sutvarkymas. Darbai turėtų prasidėti netrukus.
2015-11-09 10:57
J. A.Geras pasiūlymas, ypač aktualus, kai LMT nebevykdo postdoc’ų projekto. Taip pat smagu matyti, kad rektorius atsakinėja į komentarus.
Visgi, tikėtina, kad bus bandoma įvairiais kūrybingais būdais maksimizuoti išmokas iš šito fondo. Gal tokiu atveju tikslinga tiesiog pakelti mokslinio darbuotojo koeficientą? Išlaidos panašios, o aiškumo daugiau, sistema paprastesnė.
Full disclosure: esu ką tik iš užsienio grįžęs mokslo daktaras ir VU mokslinis darbuotojas.
2015-11-10 06:23
RektoriusJei padidinti jmd (ass) koeficientą, tai atlyginimas priartės prie md (lekt). Jei kelti md koeficientą, tai atlyginimas priartės prie vmd (doc) ir t.t. Tuomet, kad nebūtų sumažinta darbuotojų motyvacija, reikėtų tiesiog kelti atlyginimus, o tam lėšų neturime, nes nei krepšeliai, nei bazinis finansavimas už mokslo pasiekimus neindeksuotas nuo 2009 m.
Siūloma schema leidžia minimaliomis sąnaudomis remti pajamas (ne atlyginimus!), nedaug mažinant motyvaciją. Prie 525 EUR pajamų prisidėtų 55 EUR, prie 600 EUR – 33 EUR, prie 650 EUR – 20 EUR, prie 700 EUR – 6 EUR, prie 719 EUR – 0,5 EUR. Tokiu būdu a) kiekvienas daktaras (md/lekt) turėtų garantuotas 580 EUR pajamas tuo atveju, jei neturi papildomų pajamų; b) turint papildomų pajamų, pajamos visada būtų didesnės, nei be jų.
2015-11-10 09:25
J. A.Iš straipsnio man buvo susidaręs įspūdis, kad visur kalbama apie atlyginimą “į rankas”. Ačiū už paaiškinimą!
2015-11-13 21:40
RektoriusMinimos sumos yra “į rankas”.
2015-11-10 12:23
E. L.Labiausiai motyvaciją mažina tai, kad tapus docentu alga padidėja apie 60 eur. doc. dr. – 688? nejaugi tikrai tai normalu?
kitas klausimas – kur kreiptis dėl garantinių išmokų?
2015-11-11 22:33
Fw: E. L.Mazejancioje rinkoje niekad nebuna gerai – joje lieka negalintys prisitaikyti kitur. O rinka mazejanti visapusiskai: kazkokie “fotografimai”, aukstuju mokyklu braskejimas (busimas mazejimas), gyventoju senejimas, jaunimo emigracija… Tuo tarpu Doc lyg ir rodo, kad gebetina prisitaikyti tik titulo atzvilgiu, tad ta gebejima belieka kitur nukreipti kur ne titulai, o Eur :)
2015-11-13 21:37
RektoriusJei Taryba pritars idėjai, sausio mėnesį procesas gali prasidėt. Kur ir kaip kreiptis, bus paskelbta.
2015-11-13 21:57
RektoriusDocentas (B) dabar “į rankas gauna” 606. Pagal siūlomą schemą, jei kitų pajamų nėra, gautų 638. Docentas (A) — atitinkamai 699 ir 705. Skirtumai sumažėtų, tačiau alternatyva “nieko nedaryti” džiugina mažiau.