Ką tik pasibaigusio stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai nedaug skiriasi nuo ankstesnių metų – daugiausia stojo į socialinius mokslus, o iš jų – į teisę, ekonomiką, vadybą…

Neklauso jaunimas ir tiek. Nei ministro, teigiančio, kad tik technologijų studijos išgelbės Lietuvą ir visą ES, nei darbdavių, neva nerandančių inžinierių, nei darbo biržų direktorių, „nebeperlipančių“ per minias teisininkų bei vadybininkų.

Politikų pašaukimas – gelbėti tautas, darbdavių – pelnas kuo menkesnių algų sąskaita, o jaunimui po studijų pirmiausia reikia bent įsidarbinti. Turėdami tokį artimiausią savo karjeros tikslą, abiturientai kasmet renkasi pakankamai racionaliai. Žmonių, turinčių teisines, ekonomines ar vadybines kompetencijas, reikia vos ne kiekvienoje įmonėje ar valstybinėje įstaigoje ir tik kas keliasdešimtoje iš jų galbūt reikia inžinieriaus – pvz., pramonės biotechnologo ar tekstilės, o ką jau kalbėti apie aviacijos ar sporto, inžinieriaus (yra ir tokių).

Deja, tikslesnių duomenų, kaip įvairių studijų programų absolventams sekasi siekti karjeros, nėra daug ir abiturientams tenka rinktis tik apgraibomis. Valstybė taupo statistinės apskaitos ir tyrimų sąskaita, todėl dažniausiai remiamasi darbdavių nusiskundimais. Deja, pastarieji nelabai prasmingi, nes darbdaviai paprastai vengia kalbėti apie esmę, t. y. už kokio dydžio algą jie „neranda“ vienos ar kitos profesijos darbuotojų. Taigi gal neranda tik kvailesnių už save.

Gerai, kad ne tiek daug abiturientų pasiduoda tokių darbdavių verkšlenimams. Deja, jiems ne visada atsispiria Švietimo ir mokslo ministerija – plečia atskirų studijų programų vadinamuosius tikslinius finansavimus ar valstybės užsakymus. Naiviai tikisi tuo užpildyti gal ir realias spragas darbo rinkoje. Nepasiseks. Galite visus abiturientus tiksliniais pinigais suvilioti studijuoti nepaklausiose programose, padėtis dabo rinkoje dėl to nelabai pasikeis, kol nebus mokamos deramos algos. T. y. reikia vilioti ne į studijas jas tikslingai finansuojant, bet į darbo vietas didesniais atlyginimais ir abiturientai tą signalą tikrai pastebės. Ažiotažas dėl teisės ir medicinos studijų didele dalimi ir remiasi tikėtina alga, padauginta iš įsidarbinimo tikimybės. O medicinos studijų patrauklumas paneigia ir mitą apie visuotinį jaunimo polinkį tik į lengvesnes studijas (paprastai tokiomis vadinamos humanitarinės ir socialinės). Pasigendantiems inžinierių reikėtų paklausti savęs: kodėl nereikia agituoti už medicinos studijas?

Gerą pavyzdį, kuo valdžia gali prisidėti, kad jaunimas studijas rinktųsi dar sėkmingiau, parodė „Sodra“. Jos duomenų bazėje sugrupuoti duomenys pagal darbo vietas ir algų dydžius. Tarp aukštojo išsilavinimo reikalaujančių profesijų duominuoja įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovai, tarnautojai, mokytojai, rinkodaros specialistai ir jokių inžinierių gausiausių profesijų sąraše nėra (1 lentelė).

1 lentelė. Apdraustųjų skaičius pagal profesijas, kuriose paprastai dirba aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, 2014 m. gegužės mėn. (tūkst.)

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai	51
Reklamos ir rinkodaros specialistai	39
Buhalteriai	31
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai	30
Slaugos specialistai	23
Kitur nepriskirti verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai	22
Politikos ir administravimo specialistai	21
Tarnautojai, atliekantys bendras funkcijas	20
Pardavimo ir rinkodaros vadovai	17
Vadybos ir organizavimo analitikai	13
Finansų srities vadovai	12
Administravimo ir vykdomieji sekretoriai	12
Aukštųjų mokyklų dėstytojai	12
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai	12
Gydytojai specialistai	11
Gamybos vadovai	10

Šaltinis: Sodra

Tarp 30 didžiausias pajamas gaunančių trečdalis yra kokie nors vadovai (štai ko vertos pašaipos vadybos studijų atžvilgiu). Tiesa, daugiausia uždirbančiųjų grupėje yra ir inžinierių – naftos perdirbimo įrenginių operatoriai, skrydžių saugos elektronikos technikai, laivų mechanikai, elektrinių operatoriai, telekomunikacijų inžinieriai (2 lentelė). Tačiau daugumos minėtų inžinerinių profesijų paplitimas toks mažas, kad nenuostabu, jog galimybė daug uždirbti gerokai sumažinama menka tikimybe išvis įsidarbinti.

2 lentelė. Didžiausios apdraustųjų vidutinės pajamos pagal profesijas 2014 m. gegužės mėn. (Lt)

Skrydžių vadovai	10881
Teisėjai	8205
Orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai	8093
Teisės aktų leidėjai	7366
Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai	7084
Naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai	6678
Informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai	6393
Specialios paskirties organizacijų vadovai	5759
Laivavedžiai ir laivų kapitonai	5272
Skrydžių saugos elektronikos technikai	5258
Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai	5076
Programinės įrangos kūrėjai	4901
Politikos ir planavimo srities vadovai	4820
Sistemų analitikai	4517
Gydytojai specialistai	4049
Laivų mechanikai	3978
Sistemų administratoriai	3974
Takelažininkai ir lynų sujungėjai	3951
Švietimo srities vadovai	3898
Sveikatinimo paslaugų srities vadovai	3849
Taikomųjų programų kūrėjai	3847
Finansų srities vadovai	3825
Elektrinių operatoriai	3805
Kitur nepriskirti profesionaliųjų paslaugų srities vadovai	3741
Duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai	3713
Fizikai ir astronomai	3649
Gamybos vadovai	3496
Telekomunikacijų inžinieriai	3492
Kitur nepriskirti programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai	3474
Vyresnieji valstybės tarnautojai	3437

Šaltinis: Sodra

Kaip minėjau, abiturientai net ir iki šių „Sodros“ duomenų paskelbimo studijas rinkosi gana racionaliai. O papildoma informacija, tarkime, per kiek metų pasiekiama bent vidutinė alga kiekvienoje profesinėje grupėje, kokia dalis darbuotojų ir per kiek metų vidutiniškai tampa padalinio, įmonės vadovais, kokia dalis absolventų ir per kokį laikotarpį įsidarbina pagal specialybę ir kt., abiturientams būtų labai naudinga.

Deja, ką girdime iš darbo biržų? Viename sakinyje dejuojama: „kai kurios studijų programos skirtos mokyti ne to, ko nori studentai ir darbdaviai, o to, ko nori dėstytojai […] beveik visi ruošia vadybininkus, ekonomistus…“, o kitame sakinyje giriamasi: „daugiausia įdarbinta absolventų, įgijusių ekonomikos, verslo administravimo…“. [1]

Nesugebama suskaičiuoti bent procentais, kokia dalis užsiregistruoja iš visų baigusiųjų atitinkamas programas. Būtų svarbu žinoti ir kuo įsidarbina, ar pagal įgytą profesiją. Vos baigę studijas žmonės skuba registruotis darbo biržoje dėl sveikatos draudimo reikalavimų. Galima ta aplinkybe pasinaudoti, rinkti, analizuoti ir skelbti kuo išsamesnius duomenis apie juos. Kaip ir apie tuos, kurie įsidarbina neužsukę į darbo biržą. Tai padėtų tiems, kuriems apsisprendimas ką studijuoti prieš akis.

Jaunimui nelengva apsispręsti, nes informacija, kuria galima pasiremti planuojant savo profesinę ateitį, labai skurdi. Visiems būtų naudingiau, jeigu darbdavių ir valdžios institucijų atstovai ne pamokslautų abiturientams, bet mokytųsi iš jų racionalumo – norimo darbo pasiūlą bandytų paveikti ne stojančiųjų į universitetus srautų valdymu, bet algomis ir informacija apie jas.

 

---

[1] Irma Gudžiūnė, „Teritorinės darbo biržos direktorius – apie tai, su kokiais ieškančiais darbo tenka susidurti“, 2014 m. birželio 30 d., www.delfi.lt/verslas/verslas/teritorines-darbo-birzos-direktorius-apie-tai-su-kokiais-ieskanciais-darbo-tenka-susidurti.d?id=65166247#ixzz38fvTqs3O.