• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Šių metų Nobelio chemijos premija – kvazikristalų atradėjui

Parengė Liana Binkauskienė | 2011-10-10 07:38 | Komentarų: 1
Komentarai
2011 m. Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje atiteko Danieliui Shechtmanui iš Haifoje įsikūrusio Izraelio technologijų instituto. www.nobelprize.org nuotr.

2011 m. Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje atiteko Danieliui Shechtmanui iš Haifoje įsikūrusio Izraelio technologijų instituto. Pateikiame Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto alumno, Maxo Plancko instituto Štutgarte (Vokietija) doktoranto Lino Vilčiausko komentarą.

VU Chemijos fakulteto alumnas, Maxo Plancko instituto Štutgarte (Vokietija) doktorantas Linas VilčiauskasD. Shechtmanas 1982 m. pirmasis atrado medžiagas, šiuo metu vadinamas kvazikristalais, kurios iš esmės pakeitė mūsų suvokimą apie kietuosius kūnus ir medžiagos kristalinę būseną. Kvazikristaluose atomai išsidėsto be galo tvarkingai, suformuodami mozaikas, tačiau, skirtingai nuo paprastų kristalų, juose nėra periodiškai pasikartojančių elementų. Labai panašias mozaikas jau kelis šimtmečius galima pastebėti islamiškoje dailėje ir architektūroje. Be to, kvazikristalai nebėra vien laboratorinė retenybė: neseniai Italijos ir JAV mokslininkų grupė Koriakų kalnuose (Rusija) atrado pirmąjį gamtinį mineralą, turintį kvazikristalinę struktūrą – chatirkitą (naujasis pavadinimas ikosahedritas). Dabar žinomi net keli šimtai kvazikristalinių medžiagų, kurios pasižymi įdomiomis savybėmis, pavyzdžiui, mažu šiluminiu laidumu ir dideliu mechaniniu atsparumu. Dėl pastarosios savybės mažos kvazikristalų dalelės panaudojamos labai stipraus plieno (pvz., medicinos įrankiams) gamyboje.

Deja, Lietuvoje tokie moksliniai tyrimai dar neatliekami.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Naujas VU leidinys „Lietuvos dangus 2026“: nuo revoliucinių kosminių misijų iki artėjančių įvykių danguje

    2025-12-31 - Komentarų: 0
  • Kartas jungiantis medicinos mokslo židinys: Vilniaus medicinos draugija mini 220-ąsias metines

    2025-12-31 - Komentarų: 0
  • Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Lietuvoje atliekančių specialistų darbo ypatumai: ką mums sako tyrimo rezultatai?

    2025-12-30 - Komentarų: 0

Komentarų: 1

  1. 2011-12-13 09:32

    Svečias Atsakyti

    atradimas tikrai keičiantis daug ką, tik įdomu bus pamatyti, kada ir kaip šis atradimas bus realiai panaudotas, kaip jis gali pakeisti kiekvieno mūsų gyvenimus kasdieninėje veikloje.

Leave a Reply to Svečias

Leave a Reply to Svečias Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Naujas VU leidinys „Lietuvos dangus 2026“: nuo revoliucinių kosminių misijų iki artėjančių įvykių danguje

      Naujas VU leidinys „Lietuvos dangus 2026“: nuo revoliucinių kosminių misijų iki artėjančių įvykių danguje

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt